Lietuva garsiai ir aršiai mėgsta išsakyti savo nuomonę lytiniais klausimais. Iš šalies atrodo, kad Lietuvos lietuviams ta nuomonė yra ar bent jau privalo būti teisinga. Šiuo metu audringai diskutuojama lyčių klausimu švietime. Noriu pabrėžti, kad lytinis švietimas ir švietimas neakcentuojant lyčių skirtumų yra du skirtingi dalykai.
Daugybė beprasmiškų diskusijų kyla iš to, jog lietuviška žiniasklaida pateikia klaidingus ar ne iki galo išbaigtus faktus apie užsienio šalis. Todėl negalima kaltinti diskutuojančiųjų. Lietuvoje siaubingos kritikos sulaukė smagus švediškas video, kuriame vaikams dainuoja animaciniai vyriškos ir moteriškos lyties organai. Ypatingai daug neigiamų emocijų lietuviams sukelia tokie žodžiai kaip genderizmas, homoseksualumas, nors gerai nežinoma, ką jie reiškia. Ir dar - jeigu Europa nuspręs vaikus auklėti atmesdama bet kokius lyčių skirtumus, tai baisu ir pagalvoti, kas ims dėtis Marijos žemėje.
Daugybė beprasmiškų diskusijų kyla iš to, jog lietuviška žiniasklaida pateikia klaidingus ar ne iki galo išbaigtus faktus apie užsienio šalis. Todėl negalima kaltinti diskutuojančiųjų. Lietuvoje siaubingos kritikos sulaukė smagus švediškas video, kuriame vaikams dainuoja animaciniai vyriškos ir moteriškos lyties organai. Ypatingai daug neigiamų emocijų lietuviams sukelia tokie žodžiai kaip genderizmas, homoseksualumas, nors gerai nežinoma, ką jie reiškia. Ir dar - jeigu Europa nuspręs vaikus auklėti atmesdama bet kokius lyčių skirtumus, tai baisu ir pagalvoti, kas ims dėtis Marijos žemėje.
Tokią opią ir aktualią temą aš palyginčiau su ylos maiše metafora: problema kaip ir yra bei aštriai badosi, tačiau apie ją nedera diskutuoti ir jokiais būdais iš to maišo ištraukti. Tačiau vos prisilietus ji skaudžiai žeidžia, o žaizda niekaip neužgyja.
Europa supranta šito reikalo beprasmybę, todėl ir imasi priemonių jam spręsti.
Su lyčių skirtumais susiduriama vos gimus: vaikams perkami tam tikrų spalvų rūbai, žaislai taip pat suskirstyti į berniukiškus ir mergaitiškus. Vėliau visuomenė įspraudžia į tam tikrus elgesio standartus, profesijas ir tt.
Suomija- švietimo sistemos pirmūnė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje jau seniai nebeakcentuoja lyčių skirtumų. Darželiuose kasdien kartojama, kad rožinė spalva nėra vien tik mergaičių spalva, mašinėlėmis kartu žaidžia tiek berniukai, tiek ir mergaitės. Princesių suknelėmis pasipuošę berniukai ir riterių kardais juos apsupusios mergaitės niekuo nestebina. Mokyklose visi mokiniai kartu mokosi atlikti įvairiausius namų ruošos darbus: konstruoja, gamina maistą, kala vinis, neria vąšeliu. Netgi siuvimo mašinos pamokos yra privalomos abiems lytims. Ir taip jau keletą dešimtmečių. Tiesa, knygelių apie tai, kaip du princai kartą susituokė, ar kaip Petriukas vieną dieną buvo Maryte, čia nėra. Ugdymas paremtas ne primetama nuomone, o individo laisve į pasirinkimą.
Su lyčių skirtumais susiduriama vos gimus: vaikams perkami tam tikrų spalvų rūbai, žaislai taip pat suskirstyti į berniukiškus ir mergaitiškus. Vėliau visuomenė įspraudžia į tam tikrus elgesio standartus, profesijas ir tt.
Suomija- švietimo sistemos pirmūnė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje jau seniai nebeakcentuoja lyčių skirtumų. Darželiuose kasdien kartojama, kad rožinė spalva nėra vien tik mergaičių spalva, mašinėlėmis kartu žaidžia tiek berniukai, tiek ir mergaitės. Princesių suknelėmis pasipuošę berniukai ir riterių kardais juos apsupusios mergaitės niekuo nestebina. Mokyklose visi mokiniai kartu mokosi atlikti įvairiausius namų ruošos darbus: konstruoja, gamina maistą, kala vinis, neria vąšeliu. Netgi siuvimo mašinos pamokos yra privalomos abiems lytims. Ir taip jau keletą dešimtmečių. Tiesa, knygelių apie tai, kaip du princai kartą susituokė, ar kaip Petriukas vieną dieną buvo Maryte, čia nėra. Ugdymas paremtas ne primetama nuomone, o individo laisve į pasirinkimą.
Vaiko fantazija čia nevaržoma, o vertybe laikomas vaiko išskirtinumas. Taip išlaisvinami talentai ir niekas už nieką nesmerkia. Ugdytojo užduotis yra sudaryti sąlygas vaikui, kad jis atrastų save ir būtų pripažintas kitų. Tolerancijos išmokę vaikai užauga tolerantiškais žmonėmis. Ir tai neturi nieko bendro su seksualine orientacija.
Ir man tai labai patinka. Mano dukros darželyje berniukai laksto su princesių suknelėmis, jei tik jie to nori. O mergaitėms mašinytės taip pat nėra svetimas daiktas. Manau, kad kaip tik vaikams reikia leisti žaisti su kuo nori ir kaip nori, tegu atsirenka patys, kas jiems įdomiau ir smagiau.
AtsakytiPanaikinti