2021 m. lapkričio 9 d., antradienis

Vaiko Teisių Konvencijos diena. Veiklos su darželinukais

Vaiko teisių konvencijai jau 32 metai ( Įtvirtinta Jungtinių Tautų 1989 m. Lapkričio 20 d. Lietuva šį dokumentą ratifikavo 1995 m.). Bet apie tai nėra kalbama. Netgi 30 - ojo Konvencijos jubiliejaus proga tam nebuvo skirta ypatingo dėmesio.

Suomiai jau 1984 metais uždraudę smurtą prieš vaikus ir toliau tvirtai lyderiauja Žmogaus Teisių užtikrinimo srityje. Kasmet Suomijoje yra minima Vaikų Teisių diena ( Lapkričio 20-oji). Ta proga netgi iškeliama valstybinė vėliava. 

Per patį koronos pandemijos įkarštį  (2021 m.) suomiai paskelbė Vaiko Strategiją - dokumentą, kurio vizija yra užtikrinti visokeriopą gerovę vaikams Suomijoje ( kaip ypatingai nukentėjusiems nuo pandemijos), ir kurio kertinė ašis yra vaikų teisės. Kodėl būtent vaikų teisės?

Pabrėžiama, kad vaikai turi būti supažindinti su vaiko (žmogaus) teisėmis tam, kad suaugę jas jau žinotų ir galėtų plėtoti, bei tam, kad  Žmogaus teisės būtų kaip natūralus reiškinys darbe ir gyvenime. 


2019 metais viename Suomijos darželyje vaikų buvo paprašyti sukurti kokį nors įsivaizduojamą personažą. Taip iš atskirų detalių ( “galva yra trikampio formos”, “akys rožinės”, “paprastos rankos” , kailis vaivorykštės spalvų”, “ gyvena miške”, “ su vaikais sveikinasi HEIPPA” ir tt.) gimė Tiuku, kuris nuo šiol yra vaikų teisių simbolis Suomijoje.

TIUKU


Minint Vaiko teisių savaitę šis personažas Tiuku kviečia vaikus į diskusiją ir kartu siūlo idėjas ir žaidimus, kurie padės suprasti, kas tos teisės ir kam jos skirtos. 

Taigi, šįkart dalinuosi pilnu paketu užduočių, kurios orientuotos į pačius mažiausius. 


Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas yra vaiko teisės ir kodėl jos reikalingos? 


Paprastai kalbant, vaiko teisės yra taisyklės, kurių suaugusieji pažada laikytis tam, kad vaikai jaustųsi kuo geriau. 

Vaikų teisės reiškia tai, kad suaugusieji turi pasirūpinti, kad vaikų niekas neskriaustų, nesityčiotų, nemuštų, kad vaikai visada turėtų maisto, būtų švarūs, sveiki, apkabinti ir mylimi. Suaugusieji taip pat turėtų išklausyti vaikų nuomonės ir paklausti, ką jie galvoja apie įvairius su pačiais vaikais susijusius dalykus. (Svarbu tai, kad išklausius vaikų nuomonę, sprendimą visuomet priima suaugęs). 



DISKUSIJAI:

Vaikų galima paklausti: Ar šiandien Tu gerai jautiesi? 

Pasiteiraukite, kokių jie žino taisyklių, kur jos taikomos, ar jų laikosi.

(Pvz. Žaidimo taisyklės, kelių eismo, darželio taisyklės ir tt.) 



Kiekvienas vaikas ( Tu ir Tu ir Tavo draugai) turi teisę augti saugioje aplinkoje, turi teisę į poilsį, teisę žaisti ir turėti laisvalaikį, teisę mokytis ir vystytis, tobulėti bei gauti gydymą susirgus. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad su juo būtų elgiamasi gražiai ir pagarbiai. Todėl visi turime elgtis gražiai vieni su kitais, neskriausti, nepalikti nelaimėje vieno, o pasiūlyti pagalbą. Su kitais turime elgtis taip, kaip norėtume, jog kiti elgtųsi su mumis. 


DISKUSIJAI:

Pakalbėkite su vaikais, kas yra draugystė, koks yra geras tarpusavio elgesys, kokiais būdais galima susidraugauti su kitais.


GRUPINĖ UŽDUOTIS: Sukurti įsivaizduojamą personažą-draugą. Vaikai gali siūlyti idėjas, koks tas personažas, kokios akys, kojos, plaukai, kailis, uodega, kur gyvena, kuo vardu, ką valgo, kokie jo draugai. Personažą galima ir įvaizdinti, pasitelkus dailės ar grafinio dizaino įgūdžius. Įsivaizduojamas personažas gali lydėti grupę įvairiose veiklose, diskusijoje, apsilankyti pas kiekvieną vaiką namuose savaitgaliui (ir būtinai sugrįžti atgal). Su šiuo personalizuotu vaizduotės draugu kartu galima mokytis gero elgesio taisyklių, emocijų, patyčių prevencijos ir tt.


TALENTŲ ESTRADA! Surenkite su vaikais pasirodymą, kas ką moka. Galbūt puikiai pavyksta kūlversčiai? O gal kažkas moka labai tikroviškai imituoti gyvūnų ar paukščių garsus? Gal moka juokingų grimasų? Viską parodykime ir drauge pamatykime, kokie skirtingi esame ir kad turime teisę tokiais būti. O svarbiausia, išmokime, kad turime priimti kitus, tokius, kokie jie yra ir būti draugiški visiems.


MUZIKINIS ŽAIDIMAS. Reikės muzikos ir minkšto kamuolio ar žirnių maišelio. Kol groja muzika, kamuolys keliauja iš rankų į rankas, gali būti mėtomas. Muzikai nutilus tas, pas ką rankose liko kamuolys, turi apie save pasakyti kokią ypatingą savybę, ką jis sugeba geriausiai, koks jo pranašumas ( pvz. Suaugęs gali pradėti žaidimą pasakant, kur jo/jos pranašumai. Gal moka daug kalbų; kolekcionuoja atvirukus; liežuviu gali pasiekti nosį…). 


ISTORIJA IR JAUSMAI.

Šiandien visą dieną ežiukas buvo labai labai piktas. Piktas buvo todėl, kad nuo pat ryto viskas ėjosi labai blogai. Pirmiausia ežiukas pramiegojo ir dėl to reikėjo labai labai greitai rengtis ir skubėti į mokyklą. Dar ir kelnės buvo visai susiraizgiusios į mazgą ir niekaip nepavyko jų apsimauti. Tuo metu atskubėjo voverė nes norėjo kartu su ežiuku eiti į mokyklą. Ir spėkit, kas nutiko? Ogi būdamas baisiai nepatenkintas ir suirzęs dėl susiraizgiusių kelnių, ežiukas TYČIA skaudžiai įdūrė voverei su savo spygliais. Ir voverytei labai labai skaudėjo. Tada ir voverė pasidarė pikta ir suirzusi.  Ir tuomet jie abu, voverė ir ežiukas, nuėjo suirzę į mokyklą. Tada atėjo draugas kiškis paguosti voverės ir pasakė ežiukui, kad, matai, voverytė labai nuliūdo dėl to, kad tu jai įdūrei. Tuomet ežiukas papasakojo kiškiui, kad jis pats buvo labai piktas dėl to, kad jo kelnės buvo susiraizgiusios ir jis negalėjo jų apsimauti. Tuomet ežiukas atsiprašė voverės, vover ėjam atleido ir vėl visiems buvo linksma ir smagu. 


DISKUSIJA. Labai dažnai skriaudimai ir patyčios vyksta dėl to, kad skriaudėjas pats dėl kažko yra nepatenkintas ar supykęs. Kaip ir ežiukas. Bet tai nereiškia, kad galima skriausti kitus. Prisimink, kad su draugais visada reikia elgtis gražiai. Jeigu kas nors su tavimi elgiasi negražiai, tuomet visada reikia pasakyti (patikimam) suaugusiam darželyje arba namie. 


Pagalvokite drauge su vaikais, kaip jautėsi ežiukas ryte, kaip jautėsi voverė, kai jai ežiukas įdūrė? Pasimokinkite emocijų ir jų pavadinimų. 

Paklausinėkite, kaip vaikai jaučiasi dabar? Kokie dalykai grupėje ar su draugais yra smagūs, o kokie ne. Kas padeda jaustis laimingiems. Kaip kiekvienas gali sukelti įvairių jausmų draugams? Ką daryti, jeigu būna liūdna ar pikta? 


PAGYRIMŲ MAŠINA. Susikonstruokite grupėje dėžę ar uždenkite stalą staltiese. Padarykite mygtuką, kurį paspaudus mašina sako pagyrimus ir pozityvius pastebėjimus apie vieni kitus. Kai pagyrų mašina baigta, vaikas arba suaugęs įlenda į ją klausytis apie save gerų ir pozityvių dalykų, pagyrimų. Paspaudus mygtuką galima sakyti pagyras, arba užrašyti ir priklijuoti lapelį. Smagu nepamiršti, kad ir suaugę gali pažaisti tarpusavyje šitą žaidimą. 


DAINA.

Tokia proga labai tiktų daina “O mes vaikai”.

https://youtu.be/WHtQJ0ZQj7Y


Štai koks veiklų sąrašas Vaiko Teisių Konvencijos proga. Galbūt jis įkvėps dar labiau išplėtoti šią temą įtraukiant daugiau ugdymo apie emocijas, tinkamą elgesį, toleranciją. Žmogaus teisės yra pamatinė plyta patyčių prevencijos kūrimui. Todėl pradėkime nuo pačių mažiausių ir kilkime į šviesesnę ateitį. Ir taip kasmet. Linkiu smagios Vaiko Teisių Konvencijos dienos! 


Paruošta pagal Lapsenoikeudet.fi

2021 m. birželio 27 d., sekmadienis

KŪNO PAŽINIMO UGDYMAS DARŽELINUKAMS


KŪNO PAŽINIMO UGDYMAS. Suomijoje organizuojami mokymai, ruošiantys specialistus ugdomajam darbui su mažamečiais būtent šia tema. Kodėl jis yra svarbus? Kodėl reikia pažinti savo kūną, jo dalis, emocijas? Ogi tam, kad jau nuo mažens išmoktume suprasti, kas mes esame, ką jaučiame, kad ir kitas turi jausmus, gali būti kitoks, galiausiai kaip elgtis su kitais. Turime išmokti emocijų pavadinimus ir atskirti jas, turime teisę jausti pačias įvairiausias emocijas, bet negalime skriausti kitų apėmus pykčiui, ar iš didelio džiaugsmo pulti apkabinti kitą, jeigu jis to nenori. Daugelis esame patyrę ir tampymą už plaukų, neva kaip simpatijos rodymą, apmėtymą sniego gniūžtėmis, agresyvų smurtą ir tyčinius sumušimus, o taip pat ir seksualinį smurtą. Tačiau šiandien jau žinoma, kad prevencijos priemonėmis galima to išvengti ar stipriai sumažinti. KAIP? Ugdymu nuo mažens. 

Pirmiausia reikia išmokti vadinti kūno dalis tikraisiais vardais. Dantys yra dantys, o ne burnos kaulai, penis yra penis, o ne pelytė ar morkytė, vulva  yra vulva, o ne vištytė ar “ten”. 


Užduotis vaikams: ant nupiešto kūno sudėlioti įvairias kūno dalis, surašytas ant kortelių. 





Emocijų pažinimas. Turime teisę ir džiaugtis, ir pykti, būti sutrikus, nusivylus, abejoti. Jaustis drąsiai, droviai, išdidžiai. Yra TEIGIAMOS ir NEIGIAMOS emocijos. Tą svarbu mokėti atskirti. 


Užduotis vaikams: emocijų piešinėliai.



Išmokime atskirti, kas yra malonus jausmas, o kas - nemalonu. Tai padės suprasti, kad negalima skriausti savęs ir kitų. Kai mažasis brolis ar sesė glosto galvą - malonu, tačiau kai jis/ji įkanda - nemalonu. Kai artimas žmogus apkabina - apima malonus jausmas, kai trenkia - nemalonu. Pajutus nemalonius jausmus reikia išmokti tą pasakyti garsiai ir skriaudėjui griežtą NE. Pranešti kitiems. Kai klasės draugas tampo už plaukų ar rūbų - griežtas NE. Kai kažkas muša - griežtas NE. Kai kažkas kesinasi į intymų privatumą - griežtas NE. Tą turime suprasti jau nuo mažens. 

Pasitaiko galvojančių, jog vaikų mokymas pažinti kūno dalis, lytinius organus, pojūčius ( malonius ir nemalonius)  juos liečiant yra neva žalojantis ir skatinantis ankstyvus lytinius santykius. Tačiau tai yra moksliškai nustatytos veiksmingos prevencinės priemonės, mažinančios fizinį, seksualinį smurtą. 


Užduotis vaikams: ant raudono lapo dedame nemalonius jausmus, ant žalio - malonius. Jaučiuosi sutrikęs; jaučiuosi apstulbęs; man juokinga ir tt. Kortelių su jausmais sąrašas ilgas. 



Taip pat galima diskutuoti apie jausmus su vaikais keliant klausimus:

  • Kas tave daro laimingą?

  • Iš kur žinai, kada jautiesi gerai?

  • Kaip atrodai būdamas laimingas?

  • Ką galvoji būdamas laimingas?

  • Kada paskutinį kartą buvai laimingas?

  • Ką darai kai jautiesi laimingas?

  • Kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi artimi žmonės, kai esi laimingas?

  • Su kuo gali pasikalbėti apie džiaugsmą? 

Ir tokie pat klausimai apie liūdesį.



Tokias kūno pažinimo užduotis gavome atlikti tiesiog žaidimų parke. Šią veiklą organizavo Sexpo organizacijos studentai. Daugiau info apie organizaciją sexpo.fi