2017 m. liepos 23 d., sekmadienis

SUOMIAI NORI NEBERAŠYTI PAŽYMIŲ


Foto iš banga.lt
Na štai ir vėl revoliucingos naujienos iš Suomijos mokyklų gyvenimo. 
Vienoje  mokykloje nuspręsta atsisakyti pažymių vyresnėse klasėse t.y. nuo septintos. Galvojama, kad tai padės mokiniams geriau išmokti. Vertinimo ekspertė, anglų kalbos lektorė Pirjo Pollari teigia, kad jeigu nesivystoma į priekį ir išlaikoma senovinė mokinių vertinimo sistema, tai be abejo, visa mokymo ir mokymosi sistema grimsta žemyn, o ne kyla aukštyn.

Priminsiu, kad Suomijoje pradinėse klasėse t.y.pirmuosius šešis metus mokiniai nėra vertinami pažymiais. Visokių testų ir atsiskaitymų yra sumažinta iki minimumo, o viskas sukoncentruota į išmokimo užtikrinimą.
Pažymio rašymas kaip vertinimas yra jau seniai kritikuojamas, nes vertinimas turėtų būti skirtas tam, kad padėtų mokiniui geriau išmokti. Šiuo metu pažymys yra tik vertinimo įrodymo kriterijus, bet jis neskatina mokymosi proceso tobulėjimo. Pirjo Pollari teigimu, daugelyje mokslinių tyrimų nustatyta, kad vertinimas yra ta jėga, kuri turi didelę įtaką tiek mokymo, tiek ir mokymosi procese. Ir jeigu norime atnaujinti (Suomijos)  švietimo programą, tai turime atnaujinti ir vertinimo sistemą.
P. Pollari nuomonė tokia, kad pažymys (skaičius) visiškai neskatina mokinių išmokimo nes ir pačių mokinių tarpusavyje žinios ir sugebėjimai skiriasi.

Vertinimo sistemos naujovės idėja tokia, kad mokiniai gautų TIKSLESNĮ ir ANALITIŠKESNĮ žinių įvertinimą, kuris padėtų suvokti, kas jau išmokta gerai, ir kur dar reikia padirbėti. Svarbiausia čia yra tai, kaip mokytojas, pasitelkdamas analitinį vertinimą, padės mokiniui geriau įsisavinti žinias.

Pažymių rašymo nebuvimas padėtų silpnesniems mokiniams, nes jiems mokytis būtų lengviau, jeigu tiksliai žinotų, kuria kryptimi reikia naudoti resursus. Taip pat silpnesni mokiniai gautų daugiau pozityvaus įvertinimo ir paskatinimo, nes tokia situacija - " ech, ir vėl gavau šešetą" - nemotyvuoja ir jokiais būdais neskatina tobulėti.

Žinodami, kad suomiai turi susikūrę geriausią švietimo sistemą pasaulyje ir yra pirmūnai švietimo inovacijose, lauksime tolimesnių žinių apie tai, kaip jiems seksis pertvarkyti mokinių vertinimo sistemą ir atsisakyti pažymių.


2017 m. liepos 20 d., ketvirtadienis

ŠVIESOFORO SPALVŲ NAUDOJIMAS UGDYME

Pastebėjau, kad Lietuvoje labai trūksta konkrečių vaikų ugdymo metodų. O pedagogai ir ugdytojai dažnai bijo ko nors imtis, nes nežino, ar toks metodas yra geras ar ne. Vienoje fb grupėje vyko diskusija apie vaikų elgesio įvertinimą. Ten buvo pasisakyta, kad spalvos vertinimui yra negerai. Pritariu šimtu procentu. Ir papildau - vaikui mes negalime klijuoti kažkokių vertinimų ar vertinti jo elgesio skirtingomis spalvomis. Juk gali būti, kad paaugęs jis ims nekęsti kokios nors spalvos ir pats nežinos kodėl. Vaikai juk paprasčiausiai neturi elgesio įgudžių, jeigu mes jų nemokiname ir nerodome pavyzdžio! Jeigu vaiko niekas nemokys elgtis taip, kaip mes norėtume, o tik neigiamai vertinsime jo elgesį, kuris neatitinka mūsų, suaugusiųjų, norų, tai jis niekada ir neišmoks elgtis gerai.

Suomiai naudoja šviesoforo spalvas ne vaikų elgesio vertinimui, o NUKREIPIMUI ir PASKATINIMUI. Juk ir vairuotojui aišku, kad sankryžoje stovintis šviesoforas skirtas tam, kad žinotume, kur ir kada galime važiuoti, o ne tam, kad " parodysiu tau raudoną, nes esi blogas vairuotojas", arba "še tau geltona, nes esi tik šiaip sau vairuotojas". 

Jeigu nusprendėte pradėti naudoti šviesoforo spalvas klasėje ar grupėje, štai kaip teisingai jas naudoti rekomenduoja suomiai: