2015 m. spalio 24 d., šeštadienis
Rasizmui - NE
Su rasizmu kovojama jau ankstyvoje vaikystėje. Įvairių odos spalvų ir rasių lėlės - neatskiriama ir niekuo nestebinanti kasdienybė. Suomijos darželių grupėse verda tikras tautų katilas. Ir visi mokomi gerbti vieni kitus, nesityčioti ir draugauti nepaisant jokių fizinių, socialinių ir kitų skirtumų. O svarbiausia, kad vaikai jaučiasi tikrai laimingi!
2015 m. spalio 22 d., ketvirtadienis
Plančetės ir filmavimo kameros ikimokyklinukams
Suomiai negaili investuoti į naujausias technologijas ir augančią kartą. Espoo miestas nusprendė kiekvienai ikimokyklinukų klasei skirti po filmavimo kamerą ir bent po vieną plančetę su interneto prieiga, o iki metų pabaigos planuoja aprūpinti klases aštuoniomis plančetėmis.
Pabrėžiama, kad šios priemonės bus skirtos tik ugdymo tikslams ir jokiu būdu negali atstoti mokytojo ir pedagoginės atsakomybės. Šiomis technologijomis norima vaikus mokyti geriau pažinti aplinką ją tyrinėjant šiuolaikiškai ir įvairiapusiškai.
Miesto savivaldybė taip pat ketina įdarbinti du specialistus, kurie mokys ikimokyklinukų mokytojus naudoti ir pritaikyti gautąsias priemones.
Tegyvuoja technologijos ir auganti karta!
2015 m. spalio 20 d., antradienis
Paauglystė - maksimalių iššūkių metas
Dažnai tenka girdėti iš pagyvenusios kartos atstovų Lietuvoje, kad neva paaugliai šiais laikais siaubingi, kad anksčiau taip nebuvo, kad dėl to kalta netgi visa vakarų civilizacija, ir panašių mitų. Tokia nuomonė yra nepagrįsta ir labai apsunkina visų, o ypatingai paauglių gyvenimą. Tačiau dejonės čia nepadės. Nepatingėkime ir mes, suaugusieji, prisėsti prie knygų ir pasidomėti šia problema iš arčiau.
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad paauglystės periodu vyksta daugybė fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Svarbu paminėti, jog žmogaus smegenys baigia formuotis apie 18 - 20-uosius gyvenimo metus. Tam tikrų smegenų dalių formavimuisi būtinas adrenalinas, kurio paauglystėje ir siekiama pačiais ekstremaliausiais būdais. Baimės ir atsakomybės jausmas tuomet dar neegzistuoja, nes atsakingos už tai smegenų dalys dar nėra galutinai susiformavusios. Štai ir turime užburtą ratą, su kuriuo nemokame susitvarkyti. Veltui pykstame ant paauglių ir bandome juos mokyti atsakomybės.
Suomių atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai renkasi draugus, panašius į save. Taip kuriamas socialinis konteksas. Ir jeigu paauglystėje tenka keisti draugų ratą, naujieji draugai būna panašūs į ankstesniuosius. Taigi, socialinis kontekstas ir draugų ratas formuojamas vidinių asmenybės savybių išraiška. Suaugusiųjų žodis šiuo atveju mažai ką nulemia.
Šio galutinio savarankiškėjimo metu svarbiausia ne kritikuoti ar smerkti, o perduoti ir stiprinti gyvenimiškas vertybes. Nes būtent vertybės ir moralė pozityviai įtakoja paauglystės raidą. O vertybes formuoja šeima ir aplinka.
Mokslininkai teigia, jog tinkamais auklėjimo metodais galima pasiekti labai gerų rezultatų. Per stipri kontrolė gali pasireikšti neigiamai : paauglys tiesiog ima nebesakyti tiesos ir tėvai nebežino realių faktų. Tėvams rekomenduojamas ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, kuris yra pagrįstas pasitikėjimu, stebėjimu, tinkamo autoriteto rodymu, nukreipimu teisinga linkme, o ne draudimu.
Tai galutinis atsiskyrimas nuo tėvų ir savo aplinkos kūrimas. Kad ir kaip sunku susitaikyti su tuo, bet jaunimas visada rengsis taip, kaip jiems patinka, klausysis tik jiems patinkančios muzikos, naudosis vis tobulesnėmis technologijomis. Jausmais ir aistra, o ne racionaliu mąstymu pagrįstas elgesys gali mus vesti iš proto, bet juk viskas turi fiziologinį pagrindą. Iš meilės vaikams leiskime jų smegenims vystytis pagal visus evoliucijos dėsnius, ir tuo pačiu formuokime jų vertybinį ir moralinį vidinį pasaulį.
Suomių atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai renkasi draugus, panašius į save. Taip kuriamas socialinis konteksas. Ir jeigu paauglystėje tenka keisti draugų ratą, naujieji draugai būna panašūs į ankstesniuosius. Taigi, socialinis kontekstas ir draugų ratas formuojamas vidinių asmenybės savybių išraiška. Suaugusiųjų žodis šiuo atveju mažai ką nulemia.
Šio galutinio savarankiškėjimo metu svarbiausia ne kritikuoti ar smerkti, o perduoti ir stiprinti gyvenimiškas vertybes. Nes būtent vertybės ir moralė pozityviai įtakoja paauglystės raidą. O vertybes formuoja šeima ir aplinka.
Mokslininkai teigia, jog tinkamais auklėjimo metodais galima pasiekti labai gerų rezultatų. Per stipri kontrolė gali pasireikšti neigiamai : paauglys tiesiog ima nebesakyti tiesos ir tėvai nebežino realių faktų. Tėvams rekomenduojamas ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, kuris yra pagrįstas pasitikėjimu, stebėjimu, tinkamo autoriteto rodymu, nukreipimu teisinga linkme, o ne draudimu.
Tai galutinis atsiskyrimas nuo tėvų ir savo aplinkos kūrimas. Kad ir kaip sunku susitaikyti su tuo, bet jaunimas visada rengsis taip, kaip jiems patinka, klausysis tik jiems patinkančios muzikos, naudosis vis tobulesnėmis technologijomis. Jausmais ir aistra, o ne racionaliu mąstymu pagrįstas elgesys gali mus vesti iš proto, bet juk viskas turi fiziologinį pagrindą. Iš meilės vaikams leiskime jų smegenims vystytis pagal visus evoliucijos dėsnius, ir tuo pačiu formuokime jų vertybinį ir moralinį vidinį pasaulį.
2015 m. spalio 10 d., šeštadienis
Kritinis vaikų raidos amžius arba kodėl jie ima atsikalbinėti
Tėvams savi vaikai būna patys geriausi ir idealiausi. Tačiau, kai vieną dieną mažieji ima nebeklausyti ir į viską atsako ausyse spengiančiu NEEEE, tėvai ima nerimauti, kas nutiko jų angelėliams, ir kur padaryta auklėjimo klaida. Ugdymo įstaigose vaikai dažniausiai elgiasi įprastai, o protestuoja tik prieš tėvus.
Nuogąstauti neverta, nes toks vaiko elgesys yra visiškai normalus. Tai savarankiškėjimo ir savęs identiteto formavimo požymiai. Pirmieji prieštaravimai ir atsikalbinėjimai prasideda maždaug sulaukus dviejų metų amžiaus ir trunka apie metus ar pusantrų. Šis " ne ne ne" etapas yra pozityvus reiškinys, kuris padeda atsiriboti nuo tėvų ir formuoti savarankiškumą. Ir tai jokiu būdu nėra sutrikimas ar auklėjimo klaidų pasekmė. Šiuo periodu vaikas sukuria savęs pažinimo pagrindus, mokosi reikšti ir valdyti emocijas.
Šio kritinio etapo metu vaikas tvirtai išreiškia savo nuomonę, jausmus, norus bei leidžia suprasti aplinkiniams, kad ir jis yra besiformuojanti individuali asmenybė. Vaikas įvairiausiais būdais bando ribas ir siekia nepriklausomybės tėvų kantrybės sąskaita. Šio etapo metu svarbu leisti pajusti, kad į vaiko norus yra atsižvelgiama. Dažniausiai jam duodama pasirinkti iš dviejų alternatyvų. Ribų nustatymas laiku ir vietoje yra taip pat labai svarbu, nes augdamas be ribų vaikas praranda saugumo jausmą.
Tėvai labai dažnai prašo patarimų būtent šio amžiaus vaikų auklėjime. O ugdytojai turi sukaupę gausų žinių bagažą. Ir šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka abipusis pasitikėjimas tarp tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų. Kompetetingi darbuotojai kartu su tėvais ieško geriausių problemos sprendimo būdų, o dažniausias ir svarbiausias patarimas: ramiai reaguoti į savarankiškumo siekiantį vaiką ir ugdytis kantrybę, kurios prireiks kito kritinio raidos etapo metu, o ne už ilgo ir dar didesnių iššūkių pilname paauglystės etape.
Nuogąstauti neverta, nes toks vaiko elgesys yra visiškai normalus. Tai savarankiškėjimo ir savęs identiteto formavimo požymiai. Pirmieji prieštaravimai ir atsikalbinėjimai prasideda maždaug sulaukus dviejų metų amžiaus ir trunka apie metus ar pusantrų. Šis " ne ne ne" etapas yra pozityvus reiškinys, kuris padeda atsiriboti nuo tėvų ir formuoti savarankiškumą. Ir tai jokiu būdu nėra sutrikimas ar auklėjimo klaidų pasekmė. Šiuo periodu vaikas sukuria savęs pažinimo pagrindus, mokosi reikšti ir valdyti emocijas.
Šio kritinio etapo metu vaikas tvirtai išreiškia savo nuomonę, jausmus, norus bei leidžia suprasti aplinkiniams, kad ir jis yra besiformuojanti individuali asmenybė. Vaikas įvairiausiais būdais bando ribas ir siekia nepriklausomybės tėvų kantrybės sąskaita. Šio etapo metu svarbu leisti pajusti, kad į vaiko norus yra atsižvelgiama. Dažniausiai jam duodama pasirinkti iš dviejų alternatyvų. Ribų nustatymas laiku ir vietoje yra taip pat labai svarbu, nes augdamas be ribų vaikas praranda saugumo jausmą.
Tėvai labai dažnai prašo patarimų būtent šio amžiaus vaikų auklėjime. O ugdytojai turi sukaupę gausų žinių bagažą. Ir šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka abipusis pasitikėjimas tarp tėvų ir ugdymo įstaigų darbuotojų. Kompetetingi darbuotojai kartu su tėvais ieško geriausių problemos sprendimo būdų, o dažniausias ir svarbiausias patarimas: ramiai reaguoti į savarankiškumo siekiantį vaiką ir ugdytis kantrybę, kurios prireiks kito kritinio raidos etapo metu, o ne už ilgo ir dar didesnių iššūkių pilname paauglystės etape.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)