Dažnai tenka girdėti iš pagyvenusios kartos atstovų Lietuvoje, kad neva paaugliai šiais laikais siaubingi, kad anksčiau taip nebuvo, kad dėl to kalta netgi visa vakarų civilizacija, ir panašių mitų. Tokia nuomonė yra nepagrįsta ir labai apsunkina visų, o ypatingai paauglių gyvenimą. Tačiau dejonės čia nepadės. Nepatingėkime ir mes, suaugusieji, prisėsti prie knygų ir pasidomėti šia problema iš arčiau.
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad paauglystės periodu vyksta daugybė fiziologinių, psichologinių ir socialinių pokyčių. Svarbu paminėti, jog žmogaus smegenys baigia formuotis apie 18 - 20-uosius gyvenimo metus. Tam tikrų smegenų dalių formavimuisi būtinas adrenalinas, kurio paauglystėje ir siekiama pačiais ekstremaliausiais būdais. Baimės ir atsakomybės jausmas tuomet dar neegzistuoja, nes atsakingos už tai smegenų dalys dar nėra galutinai susiformavusios. Štai ir turime užburtą ratą, su kuriuo nemokame susitvarkyti. Veltui pykstame ant paauglių ir bandome juos mokyti atsakomybės.
Suomių atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai renkasi draugus, panašius į save. Taip kuriamas socialinis konteksas. Ir jeigu paauglystėje tenka keisti draugų ratą, naujieji draugai būna panašūs į ankstesniuosius. Taigi, socialinis kontekstas ir draugų ratas formuojamas vidinių asmenybės savybių išraiška. Suaugusiųjų žodis šiuo atveju mažai ką nulemia.
Šio galutinio savarankiškėjimo metu svarbiausia ne kritikuoti ar smerkti, o perduoti ir stiprinti gyvenimiškas vertybes. Nes būtent vertybės ir moralė pozityviai įtakoja paauglystės raidą. O vertybes formuoja šeima ir aplinka.
Mokslininkai teigia, jog tinkamais auklėjimo metodais galima pasiekti labai gerų rezultatų. Per stipri kontrolė gali pasireikšti neigiamai : paauglys tiesiog ima nebesakyti tiesos ir tėvai nebežino realių faktų. Tėvams rekomenduojamas ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, kuris yra pagrįstas pasitikėjimu, stebėjimu, tinkamo autoriteto rodymu, nukreipimu teisinga linkme, o ne draudimu.
Tai galutinis atsiskyrimas nuo tėvų ir savo aplinkos kūrimas. Kad ir kaip sunku susitaikyti su tuo, bet jaunimas visada rengsis taip, kaip jiems patinka, klausysis tik jiems patinkančios muzikos, naudosis vis tobulesnėmis technologijomis. Jausmais ir aistra, o ne racionaliu mąstymu pagrįstas elgesys gali mus vesti iš proto, bet juk viskas turi fiziologinį pagrindą. Iš meilės vaikams leiskime jų smegenims vystytis pagal visus evoliucijos dėsnius, ir tuo pačiu formuokime jų vertybinį ir moralinį vidinį pasaulį.
Suomių atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai renkasi draugus, panašius į save. Taip kuriamas socialinis konteksas. Ir jeigu paauglystėje tenka keisti draugų ratą, naujieji draugai būna panašūs į ankstesniuosius. Taigi, socialinis kontekstas ir draugų ratas formuojamas vidinių asmenybės savybių išraiška. Suaugusiųjų žodis šiuo atveju mažai ką nulemia.
Šio galutinio savarankiškėjimo metu svarbiausia ne kritikuoti ar smerkti, o perduoti ir stiprinti gyvenimiškas vertybes. Nes būtent vertybės ir moralė pozityviai įtakoja paauglystės raidą. O vertybes formuoja šeima ir aplinka.
Mokslininkai teigia, jog tinkamais auklėjimo metodais galima pasiekti labai gerų rezultatų. Per stipri kontrolė gali pasireikšti neigiamai : paauglys tiesiog ima nebesakyti tiesos ir tėvai nebežino realių faktų. Tėvams rekomenduojamas ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, kuris yra pagrįstas pasitikėjimu, stebėjimu, tinkamo autoriteto rodymu, nukreipimu teisinga linkme, o ne draudimu.
Tai galutinis atsiskyrimas nuo tėvų ir savo aplinkos kūrimas. Kad ir kaip sunku susitaikyti su tuo, bet jaunimas visada rengsis taip, kaip jiems patinka, klausysis tik jiems patinkančios muzikos, naudosis vis tobulesnėmis technologijomis. Jausmais ir aistra, o ne racionaliu mąstymu pagrįstas elgesys gali mus vesti iš proto, bet juk viskas turi fiziologinį pagrindą. Iš meilės vaikams leiskime jų smegenims vystytis pagal visus evoliucijos dėsnius, ir tuo pačiu formuokime jų vertybinį ir moralinį vidinį pasaulį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą