2015 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

Gabūs vaikai - problema mokytojams

Naujojoje švietimo programoje, kuri įsigalios Suomijoje 2016 rudenį, daug įdomių naujovių. Joje atsižvelgiama ir į tai, ką daryti su klasėje esančiais gabesniais mokinias. O tokių yra apie 10 procentų. Mokytojai natūraliai daugiau dėmesio skiria tiems mokiniams, kurie lėčiau įsisavina žinias, o gabieji lieka savotiškai nuskriausti. Jiems tampa neįdomu sėdėti klasėje, dingsta motyvacija ir gali pasireikšti nepažangus elgesys. Tyrimai atskleidė, kad gabūs vaikai negauna tiek paramos iš mokytojo, kiek jiems jos reikėtų.
Šiai problemai spręsti sugalvotas naujas mokymo modelis - fenomeno/reiškinio modelis. Į reiškinį/faktą žvelgiama kaip į visumą, per visus mokomuosius dalykus.  Jam pažinti ir suprasti visos žinios ir įgūdžiai gali  netgi viršyti mokomojo dalyko ribas. Vaikai skatinami giliau pažvelgti į tikrovę, klausti, daryti išvadas. Bus stengiamasi vengti akcentuoti užduoties pabaigą ar tai, ar užduotis atlikta gerai ar blogai.
Taip pat gabiems vaikams bus stengiamasi sudaryti sudėtingesnes užduotis.
Tyrimais nustatyta, kad vaikams patinka leisti laiką kartu su panašiais į save, todėl bus sudaromos sąlygos  dirbti mažose gabiųjų vaikų grupėse. Tačiau suomiai nenori persistengti su per dideliu išskirtiniu dėmesiu, nes nori ugdyti vaikų tolerantiškumą, kad būtų pakantūs vieni kitiems nepaisant įvairiausių skirtumų. 

2015 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Ar tikrai suomiai nebesimokys rašyti ranka?

Neseniai lietuviškoje spaudoje pasirodė sensacingas pranešimas, jog suomiai atsisako dailyraščio pamokų ir mokys spausdinti klaviatūra. Trumpame tekste nepaminėta daug informacijos.  Tokia mokymo reforma įtraukta į naują švietimo programą, kuri įsigalios 2016 metais. Pagal ją mokytojai galės patys nuspręsti, kiek laiko jie skirs mokinių rašybai ranka ir kiek klaviatūra. Šios naujos programos tikslas nėra panaikinti dailiojo rašymo pamokas, o tiesiog daugiau dėmesio skirti šiuolaikinių technologijų pritaikymui. 

2015 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Mokykla - antrieji namai

Lietuva keičiasi, auga nepriklausomybės karta. O su ja keičiasi poreikiai. Jauna valstybė Lietuva vis žvalgosi į užsienio šalis ieškodama svetur išbandytų, patikrintų ir veikiančių modelių.
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje Suomijos švietimo sistemos modelis kelia didelį susidomėjimą. Kodėl?
Tarptautiniame mokinių raštingumo konkurse PISA  Suomija užima lyderio pozicijas, o suomiškos švietimo institucijos pasižymi itin aukšta kokybe bei ruošia puikius specialistus. 
Pažvelkime į Suomiją truputį iš arčiau. Ši valstybė atgavo nepriklausomybę 1917m., t.y. metais anksčiau nei Lietuva. 20-o amžiaus istoriniai įvykiai netrukdė kurti pažangios valstybės: vystėsi pramonė, tobulėjo technologijos. Švietimo sistema taip pat sparčiai keitėsi. Privaloma mokykla kiekviename mieste tapo nuo 1921metų, nors mokyklos čia veikė jau nuo 1200. Tiesa, tuomet švietimu rūpinosi bažnyčia. Nepriklausoma institucija mokykla tapo 1866 pritaikius tuometinį šveicarišką modelį. 
Šiandien mokymas yra privalomas iki 16 metų, t.y. 9 klasės. Po to galima rinktis profesinį išsilavinimą arba gimnaziją. Pradinė mokykla čia trunka 6 metus. Dažniausiai pradinės mokyklos yra atskirtos nuo vidurinės, turi atskirą pastatą, kiemą, sporto stadioną. Ikimokyklinukų klasės gali būti tiek mokykloje, tiek ir darželyje. Didelis dėmesys skiriamas vaikų popamokinei veiklai, būreliams. 
Mokytoju gali dirbti tik pedagoginį magistro laipsnį turintis specialistas. Universitete dėmesys skiriamas analitiniam ir kritiniam mąstymui, o ne sausai dalyko teorijai. Skatinama į dalyką pažvelgti nuodugniai: supažindinama su pačiais įvairiausias ugdymo metodais tam, kad mokytojas gautų kuo didesnę įrankių dėžutę savo darbui. 
Mokyklų auditas panaikintas 1990 metais. Mokytojais pasitikima ir jiems suteikta kūrybinė ir metodinė laisvė. 
Mokiniai ir mokytojai mokykloje praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl labai svarbu užtikrinti ugdymo bei darbo kokybę. Patalpos pritaikytos įvairiausiems užsiėmimams, sienose, lubose ir balduose įmontuotos triukšmą sulaikančios detalės. 
Lavinimo priemonėms čia netaupoma, o klasė be interaktyviosios lentos - tikra retenybė. Didžiąja dalimi mokyklinių priemonių pasirūpina mokykla.
Visi mokiniai gauna nemokamus pietus. Mitybos įpročiais rūpinamasi, atsižvelgiama į kiekvieno specialius poreikius, netgi vegetarinę alternatyvą. 

2015 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Ergonomija vaikų darželyje

Kiekviena profesija turi savo privalumų ir trūkumų. Ugdytojo darbas - ne išimtis. Tai darbas, kuriam turi būti vidinis pašaukimas, teikiantis malonumą. Tačiau dirbant darželyje su mažais vaikais jaučiamas didelis fizinis krūvis. Dažni pasilenkimai, kilnojimai vargina nugarą. Nuolatinis krūvis įtakoja bendrą sveikatos būklę.
Suomiai pagalvojo ir apie tai. Darželių darbuotojams yra sudarytos fizioterapeutų programos, aprūpinama specialiais įrengimais, baldais. Netgi žaislus nuo grindų rekomenduojama rinkti specialiu įrankiu.  Naujų darželių įrengimuose matyti ne tik modernios naujienos vaikams, bet atsižvelgiama ir į darbuotojų poreikius. Nuodugniai apgalvotas stalų ir kėdžių aukštis, specialios kėdės, skirtos rengti vaikus, modernios lovų konstrukcijos.
Darbuotojams rengiami seminarai apie sveikatos tausojimą, apmokoma naudotis tam skirtais įrengimais bei visais įmanomais būdais stengiamasi didinti pasitenkinimą darboviete.


2015 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Blogo oro Suomijoje nebūna




Meteorologų darbas Suomijoje nėra lengvas, nes nuolat reikia pranešti liūdnas naujienas: temperatūra nepakilo ir nepakils iki tiek, kad būtų galima nusivilkti žieminį paltą; lietaus debesys kaip vakar, taip ir visą ateinančią savaitę temdys saulę; o vienintelė galimybė pasidžiaugti šiluma- tai kelionė bent jau į Taliną.
Tačiau Suomijos vaikams blogų orų nebūna. Kasdien jie įpratę žaisti lauke, ragauti "šokolodą" iš smėlio ir lakstyti balose.
Pradinėse mokyklose pertraukų metu visi vaikai skuba į kiemą, kur galima paspardyti kamuolį, pasisupti supynėse ar tiesiog stebėti sraiges. Taip išliejama energija ir lengviau susikaupti grįžus į klasę. Pertraukų metu budintys mokytojai užtikrina saugumą ir tuo pačiu metu stebi vaikų socialinius įgudžius.
Gryname ore įpratę žaisti vaikai netampa namisėdomis, o suaugę taip pat aktyviai sportuoja. Sportas tampa privaloma rutina, kuri teikia molonumą ir stiprina sveikatą.

2015 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Mokomės ne išmokti, o suprasti


Iškilus problemai mes imamės priemonių ją įveikti: problemos analizė, sprendimo būdai, prevencija. Vaiko pasaulyje taip pat pilna vaikiškų problemų, t.y. gausybė klausimų, kuriuos būtina išsiaiškinti. Vystymosi etape " kodėl kodėl kodėl" vyksta didžiųjų mąstymo atradimų procesas.
Mokymasis ir išmokimas prasideda tada, kai suprantame, kad kažką žinome. Suomiai jau seniai suprato, kad sausų faktų "kalimas" išmokimo procese nėra efektyvus. Informacija yra geriau įsimenama ir ilgiau išlieka atmintyje, jeigu jos apdorojimui skiriame kuo daugiau laiko. Todėl šioje šalyje jau seniai taikomas patirtinio mokymo modelis.
Svarbiausi patirtinio mokymo elementai yra: klausti, stebėtis, paaiškinti, ieškoti naujos informacijos, diskutuoti bei vertinti informaciją su aplinkiniais. Svarbiausias uždavinys yra išmokyti vaiką į situacijas ir problemas žvelgti tyrėjo akimis bei laikytis pagrindinių tyrinėjimo ir pažinimo taisyklių, t.y elementų. Svarbu ir tai, kad patirtimi grįsto mokymosi negalima apriboti griežtais rėmais ir taisyklėmis. Viskas turi vykti tarsi savaime su dideliu pažinimo džiaugsmu, be jokių nusivylimų ir neigiamų emocijų.
Patirtinis išmokimas prasideda nuo susidomėjimo faktu, nuostabos, klausimų iškėlimo. Vaikas skatinamas aktyviai galvoti bei daryti įvairiausias išvadas. Situacijoje dominuoja gilus supratimas ir motyvacija tęsti darbą. Taip išmokstama pasitikėti savimi, nebijoma išsakyti nuomonės, išklausomas ir kitas šalia esantis.
Mokymas Suomijoje pagrįstas ne faktų išmokimu, bet jų giliu supratimu. Sukuriant tam tikrą situaciją ar kontekstą yra įtraukiama kuo daugiau tikrovės, gyvų pavyzdžių, juslės ir emocijų.
Patirtinis mokymasis nėra individualus procesas. Vaikus reikia paskatinti ir nukreipti dirbti drauge su kitais. Ir tai yra vienas pagrindinių Suomijos mokytojų/ugdytojų uždavinių.

2015 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Pasitikėjimo šaknų beieškant

Vaikų auklėjimui ir ugdymui visais laikais buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Buvo kuriami ir griaunami įvairiausi metodai, o idealas taip ir nerastas. Vaikai kaip buvo, taip ir tebėra vaikai: žingeidūs, išsiilgę meilės ir švelnumo, kaprizingi, besijuokiantys, kasdien stebinantys savo sumanumu ir neišsenkančia energija. O mes- suaugusieji, esame vaikams ateities pavyzdys, idealas ar šiaip svarbus žmogus, kuris visada šalia. Tarp vaiko ir suaugusiojo atsiranda ryšys, kuris įtakoja ateities raidą bei nulemia tarpusavio santykius.
Vaiko gyvenimo akiratį palaipsniui vis papildo nauji žmonės. Pirmieji būna tėvai ir giminaičiai, toliau seka ugdymo įstaigų darbuotojai (ugdytojai), gyvenimo partneriai, viršininkai ir tt. Kaip jaunai asmenybei išmokti prisitaikyti prie suaugusiųjų pasaulio, ir kaip mes galime padėti ir palengvinti vaiko augimo bei integracijos procesą? Kaip išauginti žmogų?

Pirmasis vaiko prisirišimas prie mamos prasideda dar iki gimimo. Gimus formuojasi saugus ryšys, užtikrinantis, kad vaiku bus pasirūpinta. Šis ryšys yra pirmasis susipažinimas su supančia aplinka.Tokie vaikai jaučiasi mylimi, supanti aplinka nekelia grėsmės.  Moksliškai nustatyta, jog ⅔ vaikų patiria saugų prisirišimą prie motinos.  Likęs trečdalis priskiriamas nesaugiam-sutrikusiam-vengiančiui ryšiui. Tokie vaikai jaučia baimę, nerimą, nemėgsta kitų draugijos, gali staiga pradėti mušti mamą. Vaikas kontroliuoja tėvus. Nesaugaus ryšio formos matosi tolimesnėje raidoje: sunku susirasti draugų, nepopuliarumas tarp bendraamžių, gali pasireikšti stiprus prisirišimas prie mokytojo, padidėjęs agresijos lygis.

Šie du santykių su mama tipai dar vadinami vidiniais veikimo mechanizmais. Jie atspindi vidinį AŠ bei supančią aplinką. Įrodyta, jog mes dažniausiai formuojame tokius pačius santykius su savo vaikais, kokius suformavo mūsų tėvai su mumis. Tačiau būna atvejų, kai nesaugų ryšį vaikystėje patyrę asmenys suformuoja saugų ryšį su savo atžalomis.
Saugaus ryšio vidinis mechanizmas užtikrina emocinį stabilumą. Tėvai sugeba bendrauti su vaiku nepatirdami neigiamų emocijų. O tuo tarpu priešingai, nesaugaus vidinio ryšio atveju, tėvams sunku suprasti vaiko poreikius ir elgesį, abi pusės bendraudamos jaučia diskomfortą ir prieštaravimus.

Nuo šio supratimo prasideda suomiško ugdymo modelis. Kuo tvirtesnius ir saugesnius santykius sukuria mama su vaiku, tuo lengviau vaikas prisitaiko prie neišvengiamų pokyčių gyvenime ( darželis, mokykla ir tt.). Ugdymo specialistai savo ruožtu irgi stebi vaiką, šeimą, kuria abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius. Kartu su tėvais dirbama maksimalios vaiko gerovės labui. Reikalui esant valstybė užtikrina psichologo pagalbą. Suomija prabilo apie psichologo svarbą ikimokykliniame amžiuje, nes vis daugiau asmenybės ir socialinio bendravimo problemų ima ryškėti būtent šiame amžiuje.

Kada energija liejasi per kraštus

Kaip suomiai sprendžia hyperaktyvumo problemą mokykloje.
Vaikas pasižymi ypatingu judrumu, nuolat supasi kėdėje ir sunkiai sukoncentruoja dėmesį pamokos metu. Puikus išradimas ir tikrai veikianti priemonė yra pripučiama guminė pagalvėlė. Ją naudoja daugelis taisyklingos laikysenos ir pusiausvyros pratimams, o Suomijos mokiniams ji padeda ramiau išsėdėti ir netrukdyti kitiems, nes sėdint ant tokios pagalvėlės atliekami maži judesiai, kurie eikvoja judraus vaiko energiją.