Vaikų auklėjimui ir ugdymui visais laikais buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Buvo kuriami ir griaunami įvairiausi metodai, o idealas taip ir nerastas. Vaikai kaip buvo, taip ir tebėra vaikai: žingeidūs, išsiilgę meilės ir švelnumo, kaprizingi, besijuokiantys, kasdien stebinantys savo sumanumu ir neišsenkančia energija. O mes- suaugusieji, esame vaikams ateities pavyzdys, idealas ar šiaip svarbus žmogus, kuris visada šalia. Tarp vaiko ir suaugusiojo atsiranda ryšys, kuris įtakoja ateities raidą bei nulemia tarpusavio santykius.
Vaiko gyvenimo akiratį palaipsniui vis papildo nauji žmonės. Pirmieji būna tėvai ir giminaičiai, toliau seka ugdymo įstaigų darbuotojai (ugdytojai), gyvenimo partneriai, viršininkai ir tt. Kaip jaunai asmenybei išmokti prisitaikyti prie suaugusiųjų pasaulio, ir kaip mes galime padėti ir palengvinti vaiko augimo bei integracijos procesą? Kaip išauginti žmogų?
Pirmasis vaiko prisirišimas prie mamos prasideda dar iki gimimo. Gimus formuojasi saugus ryšys, užtikrinantis, kad vaiku bus pasirūpinta. Šis ryšys yra pirmasis susipažinimas su supančia aplinka.Tokie vaikai jaučiasi mylimi, supanti aplinka nekelia grėsmės. Moksliškai nustatyta, jog ⅔ vaikų patiria saugų prisirišimą prie motinos. Likęs trečdalis priskiriamas nesaugiam-sutrikusiam-vengiančiui ryšiui. Tokie vaikai jaučia baimę, nerimą, nemėgsta kitų draugijos, gali staiga pradėti mušti mamą. Vaikas kontroliuoja tėvus. Nesaugaus ryšio formos matosi tolimesnėje raidoje: sunku susirasti draugų, nepopuliarumas tarp bendraamžių, gali pasireikšti stiprus prisirišimas prie mokytojo, padidėjęs agresijos lygis.
Šie du santykių su mama tipai dar vadinami vidiniais veikimo mechanizmais. Jie atspindi vidinį AŠ bei supančią aplinką. Įrodyta, jog mes dažniausiai formuojame tokius pačius santykius su savo vaikais, kokius suformavo mūsų tėvai su mumis. Tačiau būna atvejų, kai nesaugų ryšį vaikystėje patyrę asmenys suformuoja saugų ryšį su savo atžalomis.
Saugaus ryšio vidinis mechanizmas užtikrina emocinį stabilumą. Tėvai sugeba bendrauti su vaiku nepatirdami neigiamų emocijų. O tuo tarpu priešingai, nesaugaus vidinio ryšio atveju, tėvams sunku suprasti vaiko poreikius ir elgesį, abi pusės bendraudamos jaučia diskomfortą ir prieštaravimus.
Nuo šio supratimo prasideda suomiško ugdymo modelis. Kuo tvirtesnius ir saugesnius santykius sukuria mama su vaiku, tuo lengviau vaikas prisitaiko prie neišvengiamų pokyčių gyvenime ( darželis, mokykla ir tt.). Ugdymo specialistai savo ruožtu irgi stebi vaiką, šeimą, kuria abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius. Kartu su tėvais dirbama maksimalios vaiko gerovės labui. Reikalui esant valstybė užtikrina psichologo pagalbą. Suomija prabilo apie psichologo svarbą ikimokykliniame amžiuje, nes vis daugiau asmenybės ir socialinio bendravimo problemų ima ryškėti būtent šiame amžiuje.
