Iškilus problemai mes imamės priemonių ją įveikti: problemos analizė, sprendimo būdai, prevencija. Vaiko pasaulyje taip pat pilna vaikiškų problemų, t.y. gausybė klausimų, kuriuos būtina išsiaiškinti. Vystymosi etape " kodėl kodėl kodėl" vyksta didžiųjų mąstymo atradimų procesas.
Mokymasis ir išmokimas prasideda tada, kai suprantame, kad kažką žinome. Suomiai jau seniai suprato, kad sausų faktų "kalimas" išmokimo procese nėra efektyvus. Informacija yra geriau įsimenama ir ilgiau išlieka atmintyje, jeigu jos apdorojimui skiriame kuo daugiau laiko. Todėl šioje šalyje jau seniai taikomas patirtinio mokymo modelis.
Svarbiausi patirtinio mokymo elementai yra: klausti, stebėtis, paaiškinti, ieškoti naujos informacijos, diskutuoti bei vertinti informaciją su aplinkiniais. Svarbiausias uždavinys yra išmokyti vaiką į situacijas ir problemas žvelgti tyrėjo akimis bei laikytis pagrindinių tyrinėjimo ir pažinimo taisyklių, t.y elementų. Svarbu ir tai, kad patirtimi grįsto mokymosi negalima apriboti griežtais rėmais ir taisyklėmis. Viskas turi vykti tarsi savaime su dideliu pažinimo džiaugsmu, be jokių nusivylimų ir neigiamų emocijų.
Patirtinis išmokimas prasideda nuo susidomėjimo faktu, nuostabos, klausimų iškėlimo. Vaikas skatinamas aktyviai galvoti bei daryti įvairiausias išvadas. Situacijoje dominuoja gilus supratimas ir motyvacija tęsti darbą. Taip išmokstama pasitikėti savimi, nebijoma išsakyti nuomonės, išklausomas ir kitas šalia esantis.
Mokymas Suomijoje pagrįstas ne faktų išmokimu, bet jų giliu supratimu. Sukuriant tam tikrą situaciją ar kontekstą yra įtraukiama kuo daugiau tikrovės, gyvų pavyzdžių, juslės ir emocijų.
Patirtinis mokymasis nėra individualus procesas. Vaikus reikia paskatinti ir nukreipti dirbti drauge su kitais. Ir tai yra vienas pagrindinių Suomijos mokytojų/ugdytojų uždavinių.
