Naujojoje švietimo programoje, kuri įsigalios Suomijoje 2016 rudenį, daug įdomių naujovių. Joje atsižvelgiama ir į tai, ką daryti su klasėje esančiais gabesniais mokinias. O tokių yra apie 10 procentų. Mokytojai natūraliai daugiau dėmesio skiria tiems mokiniams, kurie lėčiau įsisavina žinias, o gabieji lieka savotiškai nuskriausti. Jiems tampa neįdomu sėdėti klasėje, dingsta motyvacija ir gali pasireikšti nepažangus elgesys. Tyrimai atskleidė, kad gabūs vaikai negauna tiek paramos iš mokytojo, kiek jiems jos reikėtų.
Šiai problemai spręsti sugalvotas naujas mokymo modelis - fenomeno/reiškinio modelis. Į reiškinį/faktą žvelgiama kaip į visumą, per visus mokomuosius dalykus. Jam pažinti ir suprasti visos žinios ir įgūdžiai gali netgi viršyti mokomojo dalyko ribas. Vaikai skatinami giliau pažvelgti į tikrovę, klausti, daryti išvadas. Bus stengiamasi vengti akcentuoti užduoties pabaigą ar tai, ar užduotis atlikta gerai ar blogai.
Taip pat gabiems vaikams bus stengiamasi sudaryti sudėtingesnes užduotis.
Tyrimais nustatyta, kad vaikams patinka leisti laiką kartu su panašiais į save, todėl bus sudaromos sąlygos dirbti mažose gabiųjų vaikų grupėse. Tačiau suomiai nenori persistengti su per dideliu išskirtiniu dėmesiu, nes nori ugdyti vaikų tolerantiškumą, kad būtų pakantūs vieni kitiems nepaisant įvairiausių skirtumų.
Taip pat gabiems vaikams bus stengiamasi sudaryti sudėtingesnes užduotis.
Tyrimais nustatyta, kad vaikams patinka leisti laiką kartu su panašiais į save, todėl bus sudaromos sąlygos dirbti mažose gabiųjų vaikų grupėse. Tačiau suomiai nenori persistengti su per dideliu išskirtiniu dėmesiu, nes nori ugdyti vaikų tolerantiškumą, kad būtų pakantūs vieni kitiems nepaisant įvairiausių skirtumų.
