Kalbėdami apie savo šalies švietimo sistemą suomiai pirmiausia pabrėžia, kad svarbiausia yra lygybė, o ne aukšti vertinimo balai.
Su lygybės sąvoka švietime susiduriama iš religinių, kultūrinių, socialinių, hierarchinių aspektų.
Suomiai susikūrė tokią švietimo sistemą, kurioje į kiekvieno mokinio poreikius yra atsižvelgiama. Klasėje kartu mokosi suomiai, imigrantų vaikai, vaikai su specialiais poreikiais. Čia populiarūs mokytojų asistentai, kurie dirba kartu klasėje ir daugiau dėmesio skiria būtent vaikams su įvairiais specialiais poreikiais.
Jau darželyje kitakalbių vaikams yra sudaromos specialios programos, kuriomis norima padėti greičiau išmokti suomių kalbą bei užtikrinti lygiavertį ugdymą. Atsakingi specialistai dirba kartu su darželių darbuotojais, o reikalui esant ir su šeimomis.
Musulmonų mergaitės dėvi galvos apdangalus ir už tai niekas nesityčioja ir nekritikuoja. Su patyčiomis dirbama labai intensyviai.
Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės savo rate vaikai nemato.
Į mokytojus ir visą mokyklos personalą, netgi į direktorių/ę kreipiamasi vardu. Visi čia lygūs ir nusiteikę padėti vieni kitiems. Vaikams daug lengviau kreiptis į mokytoją, kai nėra hierarchinės ribos MOKYTOJAS - MOKINYS. Vaikai žino, kad mokytojai yra autoritetingi draugai, kurių darbas yra paaiškinti, išmokyti, sudrausminti, užtikrinti kompetetingą spendimą vaikų konfliktų atveju. Ugdomas abipusis pasitikėjimas.
Tėvai taip pat pasitiki mokytojais ir žino, kad jų vaikų poreikiais bus pasirūpinta profesionaliai.
Konkurencijos nei tarp vaikų, nei tarp pačių mokytojų nėra. Mokyklose testai ir įvertinimai parodo, kaip vaikas supranta dalyką ir kur reikėtų padirbėti, kad mokinys informaciją įsisavintų maksimaliai. Konkurencijos dėl aukštesnio įvertinimo nėra, nes tai tiesiog neturi jokios prasmės. Konkursų ir olimpiadų taip pat nėra. Lietuvoje olimpiadų pagrindu konkurencija vyksta ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų, kai motyvaciją skatina aukštesni rangai ir finansinė nauda.
Suomijoje baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai yra. Tačiau aukštosios mokyklos taip pat turi stojamuosius egzaminus, ir studentai parenkami būtent pagal stojamųjų egzaminų rezultatus. Už labai aukštus vidurinės mokyklos egzaminų rezultatus stojant galima gauti papildomų taškų. Tačiau esmė ta, kad visiems sudaromos lygios teisės rinktis profesiją ne pagal vidurinės mokyklos įvertinimą, o pagal pasiruošimą konkrečiam stojamajam egzaminui.
Su lygybės sąvoka švietime susiduriama iš religinių, kultūrinių, socialinių, hierarchinių aspektų.
Suomiai susikūrė tokią švietimo sistemą, kurioje į kiekvieno mokinio poreikius yra atsižvelgiama. Klasėje kartu mokosi suomiai, imigrantų vaikai, vaikai su specialiais poreikiais. Čia populiarūs mokytojų asistentai, kurie dirba kartu klasėje ir daugiau dėmesio skiria būtent vaikams su įvairiais specialiais poreikiais.
Jau darželyje kitakalbių vaikams yra sudaromos specialios programos, kuriomis norima padėti greičiau išmokti suomių kalbą bei užtikrinti lygiavertį ugdymą. Atsakingi specialistai dirba kartu su darželių darbuotojais, o reikalui esant ir su šeimomis.
Musulmonų mergaitės dėvi galvos apdangalus ir už tai niekas nesityčioja ir nekritikuoja. Su patyčiomis dirbama labai intensyviai.
Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės savo rate vaikai nemato.
Į mokytojus ir visą mokyklos personalą, netgi į direktorių/ę kreipiamasi vardu. Visi čia lygūs ir nusiteikę padėti vieni kitiems. Vaikams daug lengviau kreiptis į mokytoją, kai nėra hierarchinės ribos MOKYTOJAS - MOKINYS. Vaikai žino, kad mokytojai yra autoritetingi draugai, kurių darbas yra paaiškinti, išmokyti, sudrausminti, užtikrinti kompetetingą spendimą vaikų konfliktų atveju. Ugdomas abipusis pasitikėjimas.
Tėvai taip pat pasitiki mokytojais ir žino, kad jų vaikų poreikiais bus pasirūpinta profesionaliai.
Konkurencijos nei tarp vaikų, nei tarp pačių mokytojų nėra. Mokyklose testai ir įvertinimai parodo, kaip vaikas supranta dalyką ir kur reikėtų padirbėti, kad mokinys informaciją įsisavintų maksimaliai. Konkurencijos dėl aukštesnio įvertinimo nėra, nes tai tiesiog neturi jokios prasmės. Konkursų ir olimpiadų taip pat nėra. Lietuvoje olimpiadų pagrindu konkurencija vyksta ne tik tarp mokinių, bet ir tarp mokytojų, kai motyvaciją skatina aukštesni rangai ir finansinė nauda.
Suomijoje baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai yra. Tačiau aukštosios mokyklos taip pat turi stojamuosius egzaminus, ir studentai parenkami būtent pagal stojamųjų egzaminų rezultatus. Už labai aukštus vidurinės mokyklos egzaminų rezultatus stojant galima gauti papildomų taškų. Tačiau esmė ta, kad visiems sudaromos lygios teisės rinktis profesiją ne pagal vidurinės mokyklos įvertinimą, o pagal pasiruošimą konkrečiam stojamajam egzaminui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą