KAIP SMURTAS PRIEŠ VAIKUS SUSIJĘS SU PATYČIOMIS

Nuotrauka iš iltalehti.fi

Tais retais atvejais, kai lankausi Lietuvoje, vis tenka išvysti ir lietuvišką televiziją. Šiaip tai nemėgstu jos, nes transliuojama vien tik visokios muzikinės tralialiuškos ir interaktyviomis vadinamos laidos, kur dažniausiai norima nemokamų DNR tyrimų, nes įtariama, kad  žmona "sugriešyjo" su kaimynu... Bet  dabar rašau ne apie tai. Mane sutrikdė kitas faktas, kurį pamačiau per žinias. Reportažas buvo apie smurtą ir naują įstatymą, kuriuo Lietuvoje reikėtų uždrausti smurtą prieš vaikus. Visų pirmiausia aš tiesiog pakraupau, kad tokio įstatymo dar nėra. O antra, gatvėje respondentai dėstė savo nuomonę, kad mušti vaiką yra gerai, nes tik taip jis gali būti paklusnus. Jeigu būtų mano valia, tai tokią nuomonę išreiškiančius piliečius drąsiai siųsčiau bent jau pataisos darbams. 

Faktas yra tas, kad agresija skatina dar didesnę agresiją. Žiaurumas taip ir eina iš kartos į kartą. Tėvai muša vaikus, sutuoktiniai muša vieni kitus, vaikai mušasi tarpusavyje... Baisu. Kartą manęs netgi buvo paklausta, o ką tu darai darbe (Suomijos vaikų darželyje), kai vaikai ima muštis. Aš net apstulbau nuo tokio klausimo, nes man asmeniškai neteko susidurti su tokiu atveju. Nors žinau, kad kartais ir pasitaiko.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės.  Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis. Lietuvai reikia užsiauginti be smurto auklėjamą kartą, kad ledai pajudėtų į priekį.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absoliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.