Nuotrauka iš iltalehti.fi |
Faktas yra tas, kad agresija skatina dar didesnę agresiją. Žiaurumas taip ir eina iš kartos į kartą. Tėvai muša vaikus, sutuoktiniai muša vieni kitus, vaikai mušasi tarpusavyje... Baisu. Kartą manęs netgi buvo paklausta, o ką tu darai darbe (Suomijos vaikų darželyje), kai vaikai ima muštis. Aš net apstulbau nuo tokio klausimo, nes man asmeniškai neteko susidurti su tokiu atveju. Nors žinau, kad kartais ir pasitaiko.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės. Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis. Lietuvai reikia užsiauginti be smurto auklėjamą kartą, kad ledai pajudėtų į priekį.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absoliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.
Suomijoje įstatymas draudžia bet kokį fizinį smurtą prieš vaiką jau nuo 1984 metų. Tai reiškia, kad bet koks agresijos pasireiškimas yra nusikaltimas.
Jau minėtame žinių reportaže apie smurto prieš vaikus uždraudimą vyko televizijos žiūrovų balsavimas. Buvo du galimi variantai : A) seniai reikėjo uždrausti. B) drausti nereikia, nes tai vistiek nieko nepakeis.
Na o rezultatai buvo tokie, kad 30% su viršum atsakiusiųjų pasirinko variantą A. O likusieji 60% su viršum palaiko tolimesnį smurto prieš vaikus legalizavimą!!! Na čia tai pasakysiu vieną: kokia tauta, tokios ir žinios. Mano išvada: su tokia visuomenės nuomone Lietuva NIEKADA nesusitvarkys su patyčiomis nei ugdymo įstaigose, nei darbovietėse, nei šeimose tarp vaikų bei sutuoktinių. Niekada nepagerins švietimo sistemos, nepakels tautos moralės ir gerovės. Fizinė ir psichologinė agresija yra patyčių pamatai ir visuomenės blogis. Lietuvai reikia užsiauginti be smurto auklėjamą kartą, kad ledai pajudėtų į priekį.
Moksliniuose suomiškuose darbuose, kurie tyrinėja smurtą prieš vaikus, parašyta labai aiškiai, kokios yra smurto pasekmės. Išvados tokios:
Jeigu tėvai naudoja fizinį ar psichologinį smurtą prieš vaiką, pas jį susiformuoja prieštaraujantys jausmai: kaip artimiausias ir mylimiausias žmogus gali sukelti fizinį ir emocinį skausmą? Stipraus smurto pasekmės tokios, kad nebesiformuoja vaiko saviraiška. Jis pasidaro aklai paklusnus vien tam, kad išvengtų skausmo. Tokiu atveju visiškai nebesiformuoja vaiko moralės supratimas, vertybės, jis pats nebesugeba atskirti kas yra gerai, o kas blogai. Kitaip tariant, auga nemąstančios būtybės. Taip pat vaikui duodamas signalas, kad stipresnis gali skriausti silpnesnį. O tai pati dažniausia patyčių forma. Smurtas taip pat visiškai sužlugdo empatijos vystymąsi. O būtent empatijos nebuvimas yra patyčias skatinantis veiksnys.
Nėra absoliučiai jokios pateisinamos priežasties naudoti smurtą, nes toks auklėjimo būdas neša vien tik žalą iš kartos į kartą. O vaikų ligų profesorės Carole Jenny teigimu, vaikystėje patirtos fizinės traumos gali pasireikšti netgi po 50 metų tokiomis pasekmėmis kaip psichiniai sutrikimai, alkoholizmas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Labai noriu palinkėti lietuviams kantrybės ir susivaldymo auklėjant ir ugdant vaikus. Tikrai yra begalės metodų kaip priversti vaiką elgtis gerai nenaudojant prieš jį smurto.
O kaip suomiai žiūri į tuos pačius DNR tyrimus? Ar jie nėra populiarūs, ypač ne tie, kur tėvystei nustatyti, tačiau tie, kur "iškoduoja" visą genomą! Ligų tikimybė, alergijos, charakteris, kilmė - juk tiek daug gali būti pasakyta! Amerikoje jau prieš kurį laiką prasidėjo šis vajus, įdomu kaip Suomijoje. Iš tikrųjų tokie dalykai lygiai taip pat gali paskatinti patyčias (paviešinus rezultatus), galbūt todėl populiarumas "normaliose" šalyse nėra toks beprecedentis. Beje, dėl smurto - kasdien tikiuosi, kad jo neliks Lietuvoje, kad žmonės supras, jog vaikas auga kitaip. Ačiū už puikius, priverčiančius susimąstyti, straipsnius.
AtsakytiPanaikintiEglialia2017 m. kovo 27 d. 12:52
PanaikintiAčiū, kad skaitote mano bloggą ir kad straipsniai yra Jums aktualūs.
Apie DNR tyrimus tai Suomijoje negirdėjau, kad juos kas nors darytųsi... Čia vadovaujamasi , kad 50proc. asmenybės įtakoja genai ir kiti 50- aplinka. Žinant, kad genų nepakeisi taip lengvai kaip aplinkos, čia dėmesys skiriamas būtent jai. Kalbant apie vaikus konkrečiai: tai auklėjimas, ugdymas, laisvalaikio užsiėmimai, reikalui esant terapijos ir tt. Suomojoje, priešingai nei Lt, labai daug šviečiamosios medžiagos tėvams, ugdytojams, ta informacija lengvai prieinama ir suprantama. Mano nuomone, tai didelis indėlis auginant žmogų.
Ir aš tikiuosi, kad vieną dieną lietuviai supras smurto prieš vaiką žalą, gaus kokybiškos informacijos ir patarimų apie auklėjimą, tėvystę.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti