“Nebuvau iš tų vaikų, kurie miegodavo pietų miego, bet visada gulėdavau ramiai. Tad praktiškai kasdien už tai būdavau baudžiama: auklėtoja prieidavo, nuklodavo, apversdavo ant pilvo, numaudavo kelnaites ir nusiavusi šlepetę (tokią kietu padu) suduodavo kelis kartus. Tada palikdavo gulėti nuklotą ir be kelnaičių visą pietų miego laiką.”
“Kartą tualete nusprendžiau pašokinėti nuo plytelės ant plytelės (pažaisti) ir tai supykdė auklėtoją. Už plaukų ištempė ir liepė būti kampe, paskui ir per pietus negavau normaliai pavalgyt, nes tai buvo kaip bausmė. Mamai papasakojau, bet ji nieko nedarė. Bijojo prarasti vietą daržely.”
“Kai per pietų miegą auklėtojos išeidavo į susirinkimą, miegamajame vykdavo pagalvių mūšis. Grįžus auklėtojai, gaudavome su “tapke” per užpakalius.”
“Viena auklėtoja nuolat rėkdavo, kitaip nemokėjo kalbėti su vaikais. Valgis buvo neskanus ir per prievartą, negalima buvo atsikelti nuo stalo, kol visos tos bjaurasties nesuvalgydavai. Viena auklėtoja buvo gera, bet pas ją ateidavo "pagalbininkas" paauglys, kurį ji nuolatos girdavo, "va koks geras vaikas, mokosi mokykloje ir ateina aplankyti savo auklėtojų ir padėti darželyje". Pietų miego metu auklėtojos gaudavo pailsėti ir kažkur išeidavo, o "pagalbininkas" skaitydavo pasaką. Kai visi sumigdavo, jis ateidavo prie nemiegančių mergaičių, liepdavo joms nusirengti. Ką su jomis darydavo tada, nesuprasdavome.”
Tokiais prisiminimais apie sovietinių laikų darželį anonimiškai pasidalijo skaitytojai, kurių amžius dabar maždaug 30 - 50 metų: dabartinė suaugusiųjų karta.
Paprašyti blogų prisiminimų mane paskatino viena suomiška knyga, skirta vaikų darželio ugdytojams. Būtent tos knygos autorė taip pat vykdė panašią apklausą.
Nereikia stebėtis, iš kur visuomenėje šiandien tokios stiprios patyčios, mobingai, depresijos, kitokie psichologiniai sutrikmai. Išgyvenant tokį psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą vaikystėje naivu galvoti, kad tai nepalieka pėdsakų. O ypač žinant tai, kad išgyventa patirtis, aplinkinių elgesys su mumis neretai perduodami iš kartos į kartą auklėjant ir ugdant savo vaikus.
Sakoma, kad tas, kuris tyčiojasi, pats yra auka, patiriantis įvairius sunkumus. Ir atrodo, kad tai užburtas ratas. Belieka viltis, kad šiandien mes galime sustabdyti smurto kultūrą pradedant nuo savęs, ją pažinę, įvardiję ir apsigydę. Noriu tikėti, kad augančiai vaikų kartai nebeteks patirti to siaubo, kuris vyko tuomet už geležinio narvo institucijų užuolaidų.
P.S. Ne visi prisiminimai apie sovietinį darželį yra blogi. Ir tais laikais buvo gerų, vaikus mylinčių žmonių. Apmaudu tik tai, kad žiaurumas ir smurtas buvo toks gilus, palikęs ne vieną randą žmonėse ir visuomenėje.
Ir dar keletas prisiminimų:
“Kai kuris nors vaikas ką nors negero padarydavo (auklėtojos nuspręsdavo, kada vaikai daro ką nors negero savo nuožiūra, pvz. pavėluodavo į darželį), auklėtojos suorganizuodavo tokią gėdinimo akciją - liepdavo visiems sustoti ratu, rodyti į niekadėją pirštais ir sakyti "gėda pelėda kaip tau negėda". Vaikams nuo to didelio smagumo nebuvo.”
“Musu darželyje auklėtoja vaikams, kurie neužmigdavo, nuklodavo antklodę ir jėga numaudavo apatines pižamos kelnes arba kelnaites, patirdavau baisią gėdą ir pažeminimą. Atsimenu, kaip ji mušdavo neklaužadas berniukus, net praėjus beveik 40 metu šiurpas eina prisiminus ta sadistę.”
“Prieš kokius 38 metus tekdavo stovėti prie sienos rankas iškėlus į viršų.”
“Esu klupėjus prie klozeto nes buvau nubausta už tai, kad įlipau į darželio baseiną. Tiesa, mano tikslas buvo kilnus - ištraukiau draugo mašinytę. Šita bausmė buvo labai skaudi.”
“...ir visus užgrobė nemylima auklėtoja. Jos visi bijojome, nes už nepaklusnumą statė vaikus nuogus ant palangės, veidu į lauką.”
“Labai liudni prisiminimai, daug žiaurumo! Gulėjimas kryžiumi ant kilimo, jei neužmigai pietų miego. Nuogai buvo išrengiama ir stovima prie lovos, jei nemiegi. Buvo siaubinga.”
“Prasižengusius vaikus statydavo išrengtus iki apatinių viduryje grupės ant kėdės, jei prasižengdavo dažnai, tai išvesdavo išrengtą į gretą esančią grupę ir ten pastatydavo ant kėdės stovėti.”
“O žinot, kaip bausdavo priešmokyklinėje grupėje už blogą atsakymą ar netinkamai parašytą žodį? Liepdavo ištiesti priešais rankas ir per delnus suduodavo liniuote. Arba prieidavo, paimdavo už ausų, pakeldavo ir pasodindavo kelis kartus. Arba paimdavo knygą ir ja suduodavo per viršugalvį.”
“Viena auklėtoja susodindavo mus ir liepdavo ilgai sėdėti ramiai ir nejudėti, kol ji skaito knygas ar laikraščius (ne mums, sau). Ir visuomet ištraukdavo iš rankinuko ir parodydavo mums švirkštą - kas cyptels, neva ji subadys adata.”
“Už pražangas vaikams neretai numaudavo trumpikes ir išstadydavo prieš grupę.”
“Darželyje tualete baigėsi tualetinis popierius ir aš nežinojau kaip man nusivalyti, panaudojau tapkę, atėjo auklėtoja, apšaukė, išvadino nežinia kuo.”
“Atsimenu, kad nemiegančius su visom sulankstomom lovom nutempdavo į šaltą ir smirdantį tualetą. Kartą pavaduojanti auklėtoja nemiegančius mušė ar grasino mušti su žaisliniu kėgliu. Taip pat kartą atvedė iš kitos grupės "neklaužadą" berniuką ir pastatė be kelnaičių prieš mūsų visą grupę. Mama pasakojo, kad vieną kartą atėjusi į grupę pietų miego metu aptiko auklėtoją vaikštančią tarp lovyčių su šokdyne rankoje, paskatinimui kad vaikai geriau miegotų.”
“Po pietų miego būdavo pavakariams virintas pienas, kurio labai nemėgau. Vieną kartą prisimenu, auklėtoja liepė vis tiek išgerti, o aš atsistojusi nuo staliuko apsivėmiau.”
“Auklėtojoms atrodydavo smagu suporuoti berniukus su mergaitėmis ir raginti juos bučiuotis.”
“Liežuvio tepimas zelionka.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą