Dirbant ugdymo srityje ir auginant vaikus Suomijoje labai matosi, kiek daug valstybė investuoja į šią sritį. Pradedant nėščiųjų priežiūra ir baigiant to gimusio vaiko aukštuoju ar profesiniu išsilavinimu. Visapusiškai vaiko raidai ir visos šeimos gerovei čia skiriamas didžiulis dėmesys. Pasakodama apie ypatumus Suomijoje, nenoriu numenkinti jokios kitos šalies. O mano tikslas yra parodyti, kaip konkrečiai Lietuvos valstybė galėtų pagerinti ne tik vaikų, bet ir visos visuomenės gyvenimą. Nors kiekvienoje valstybėje skiriasi įstatymai, tradicijos, standartai, bet žmogus visur yra tas pats ir jo poreikiai bei raida išlieka ta pati.
Hiperbolizuotai, bet nemeluodama pasakysiu, kad Suomijoje, auginant ikimokyklinio amžiaus vaiką namie, galima išgyventi neturint nei pieštukų, nei dažų ar kitų darbeliams skirtų priemonių. Kaip tai įmanoma? Suomijoje veikia valstybiniai “atviri” darželiai ir žaidimų parkai, kuriuose kasdien galima ateiti su vaiku ir ten kasdien vyksta lavinamoji veikla ( dailės, muzikiniai užsiėmimai, sportiniai žaidimai, žygis į mišką, pasakų skaitymai ir dar begalė visko ). Aplinka ir priemonės užtikrintai saugios. Vaikams ir kūdikių priežiūrai pritaikyti tualetai, bendro naudojimo indai, galimybė pasišildyti maistą. Jeigu mama ar tėtis, skubėdamas į užsiėmimus, nespėjo išgerti kavos, tai nieko tokio. Ir apie tai pagalvota. Žaidimų parko ar atvirų darželių darbuotojai išverda kavos, padeda sausainių. Už simbolinę kainą vaišinkitės į valias, ir būkite kad ir visą dieną.
Atviruose darželiuose ar parkuose tvarka tokia, kad darbuotojai nėra atsakingi prižiūrėti vaiką, jie tik organizuoja ir prižiūri veiklą. Tėvai privalo būti kartu.
Tokia nemokama lavinamoji veikla skirta motyvuoti išeiti iš namų ir praturtinti vaiko vystymąsi. Taip lengva, kai atėjus gali rasti paruoštas visas priemones, o atlikus darbelius, tiesiog išeiti.
Turbūt kiekvienas tėtis ir mama susiduria su situacija, kai nuobodžiaujantis vaikas namie “lipa ant galvos”, o kantrybė pas visus ribota. Dažnas gali vaiką aprėkti, kaltinti nepaklusnumu ar netgi pakelti ranką. Suomijoje vadovaujamasi taisykle, kad vaikui reikia leisti išsidūkti, išlieti susikaupusią energiją. Namie tai ne visada įmanoma. Todėl galimybė ištrūkti į atvirą darželį ar parką yra tikra dovana. Gera žinoti, kad valstybė rūpinasi ne tik vaikais, bet ir tėvų emocine būkle.
Labai svarbus ir naudingas užsiėmimas yra taip vadinami kūdikių klubai. Ne paslaptis, kad dažnai po gimdymo mamos išgyvena pačias įvairiausias emocijas, ir ne visada jos būna pozityvios. Sėdėjimas namie su verkiančiu kūdikiu situacijos tikrai nepagerins. Todėl Suomijoje mamoms su kūdikiais organizuojamos grupės, kuriose taip pat vyksta lavinamoji veikla. Mamos gali gauti ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir emocinę paramą bei susirasti “likimo” draugių.
Paaugęs vaikas keliauja į darželį, mokyklą. Mokykloje knygos ir priemonės gaunamos nemokamai. Namų darbų užduodama tiek mažai, kad net ir tas pačias knygas galima palikti mokykloje.
Maistas nemokamas visiems. “ Švediško slato - bufeto” principu vaikai patys dedasi maisto tiek, kiek ketina suvalgyti.
Ugdymo kokybė turi pasaulinį pripažinimą. Vaikai viską išmoksta klasėje, o grįžę namo gali žaisti, sportuoti ir nesukti galvos dėl namų darbų krūvio. Taip ugdomi suomiukai tarptautinio raštingumo testuose užima lyderių pozicijas.
Apie socialinę gerovę Suomijoje galėčiau prirašyti be galo daug. Tačiau ankstyvąjį ugdymą laikau svarbiausiu žmogaus raidos etapu. Ir faktas, kad Suomijos valstybė, tai žinodama, negaili investuoti į šią sritį. Todėl čia ugdoma vaikų karta, kuri nebijo inovacijų ir jas vertina, ir kuri toliau jas tobulins.
Visos švietimo reformos Lietuvoje man primena naujo dviračio išradinėjimą. Dėmesio!!! Dviratis jau išrastas!!! Tą padarė suomiai. Tereikia išmanaus meistro, kuris tą dviratį pritaikytų riedėti Lietuvos keliais. Lietuvos valdininkai, netaupykite šioje srityje. Investuokite į švietimą ir ugdymą ŠIANDIEN.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą