Neramūs vaikai - tėvų kaltė

Šiandien nacionalinis Suomijos žinių portalas trenkė žaibu tiesiai į tėvus ir padarė tokią išvadą, kad neramumas yra psichinis elgesio sutrikimas, o vis didėjantis neramių vaikų skaičius iš dalies susijęs su tėvų neapgalvotu elgesiu. 

O viskas labai paprasta. Mobilieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai yra užvaldę mūsų gyvenimą. Vizualiniai ir garsiniai signalai trikdo ne tik mus - suaugusiuosius, bet ir vaikus, kurių smegenys dar tik formuojasi. Vaikų psichiatrės teigimu, nuolat įjungtas televizorius formuoja vaiko jusles, smegenis ir visą nervų sistemą. Prie nuolat besikeičiančių garsų ir vaizdų pripratęs vaikas nebesugeba orientuotis tyloje, klausytis, būti ramus kitų draugijoje, reikšti jausmų ir koncentruoti minčių. Specialistai teigia, kad vaiko gebėjimai reikšti emocijas vystosi tik glaudžiai bendraujant su suaugusiaisiais. Daugelis tėvų net nepagalvoja, kad paliktas prie televizoriaus naujagimis tiesiog lieka už gyvosios komunikacijos ribų. 

Kitas didžiulis trukdis yra mobilusis telefonas. Dažnai tėvai kalba telefonu ar rašo/skaito tekstus visai nekreipdami dėmesio į šalia esančią atžalą. Mažųjų pasaulio atradimai, mintys ar išvados lieka tiesiog neišgirsti kažkur anapus. 

Kaikurie vaikų darželiai netgi pakabino ant vartų skelbimą, kad ateidami atsiimti vaikų, telefonus tėvai paliktų kišenėje ir išklausytų mažylių, kurie turi tikrai daug ką papasakoti apie praėjusią dieną.

O psichiatrai sudarė tėvams griežtas rekomendacijas:

1. Televizorius nejungiamas, jeigu vaikui dar nėra suėję vieneri metai.

2. Televizorius įjungiamas retai ir trumpam, jeigu vaikas 1-3 metų amžiaus. Beje, tokio amžiaus vaikui rekomenduojama vos pusvalandis televizoriaus žiūrėjimo.

3. Telefonu kalbėti tik tuomet, kai vaikas miega. Nebent reikalas gyvybės ir mirties svarbumo.

4. Suaugusiems- max 2 valandos naršymo internete. Tiek turėtų pakakti sutvarkyti visus svarbiausius reikalus, o visą kitą laiką skirti gyvam bendravimui.