2019 m. vasario 2 d., šeštadienis

AUKLĖJIMO STILIAI






AUTORITETINGAS ( HUMANISTINIS ) STILIUS šiandien laikomas tinkamiausiu auklėjant vaikus,  nes remiantis tyrimais, jo pasekmės pasižymi palankiomis socialinėmis, emocinėmis ir intelektualinėmis savybėmis. Kitaip tariant, šilti ir  draugiški paskatinimai, atsižvelgimas į vaiko nuomonę, protingi reikalavimai veda link priimtino ir malonaus vaiko elgesio ir taisyklių laikymosi. Vaikams pavyksta atlikti iš jų reikalaujamus konkrečius darbus, nes šio auklėjimo stiliaus pagalba tėvai sugeba tuos reikalavimus pateikti taip, kad vaikas jaučia laisvę pasirenkant tų darbų atlikimo būdus. Bausmės nenaudojamos. 
Autoritetingai (humanistiškai) auklėjami vaikai pasižymi linksmumu, atsakomybės jausmu, būna socialūs ir draugiški, savarankiški ir žinantys, ko nori. Jie mėgsta bendraamžių ir suaugusiųjų kompaniją. Mokykloje tokių vaikų socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai būna aukštesni nei vidutiniai. Jie labiau linkę išreikšti savarankišką mąstymą, yra motyvuoti ir stengiasi dėl aukštesnių pasiekimų bei mėgsta intelektualinius iššūkius. Jaunuoliai išsiskiria iš bendraamžių tarpo stipriu pasitikėjimu savimi, konkrečių tikslų turėjimu, labai aukštais socialiniais įgūdžiais, aukšta morale bei gerais akademiniais rezultatais. 
Humanistinį stilių galima atpažinti iš šių auklėjimo pavyzdžių:

"Dabar darysime taip, todėl kad......"

"Aš neleidžiu tau spardytis"

"Tu išalkai? Gal nori obuolio, ar jogurto dabar, nes pietūs bus tik už poros valandų."

"Tu dabar nenori piešti, kai visi piešia? Tuomet gali skaityti arba sudėti dėlionę."

"Tavo žaidimas dar tik įpusėjęs? Ar nori užbaigti? Gerai, aš ateisiu netrukus, o tu tuo tarpu užbaik žaidimą ir tada viską sutvarkysime. "


LAISVASIS STILIUS yra labai dažnai painiojamas su humanistiniu būtent dėl to, kad abiejuose nėra naudojamos bausmės, bet vis dėl to jie labai skiriasi.  Laisvasis auklėjimas grindžiamas didelės meilės vaikui suteikimu ir demonstravimu, bet visai neskiriama dėmėsio drausminimui ir ribų nustatymui. Suaugęs iš vaiko nieko neprašo ir nereikalauja, leidžia vaikui pačiam išreikšti savo emocijas ir veiksmus be jokių apribojimų, nesikiša į vaiko elgesį ir neseka, ar jis įvykdo užduodis.
Kokios to pasekmės? 
Ikimokyklinio amžiaus vaikas dažnai būna impulsyvus, agresyvus, egoistiškas, valdingas. Jam trūksta savikontrolės ir savarankiškumo, o pasiekimai būna menki.
Mokykloje tokie vaikai pasižymi neišvystytais socialiniais įgūdžiais ir prastais mokymosi rezultatais. Laisvuoju stiliumi auklėjami vaikai dažniau yra linkę į svaigalų vartojimą.  
Kaip atpažinti šį laisvojo stiliaus auklėjimą?

"Ar nenori daryti taip, kaip aš liepiu? Nieko tokio, tuomet ir nedaryk, nereikia."

"Kartais vaikai ima spardytis, bet jie vieni iš kitų išmoksta, kad tai nėra malonu, ir nematau reikalo kištis."

"Jeigu dabar išalkai, tai pasiimk iš šaldytuvo to, ko nori. Valgyk tiek, kiek nori. Gali praleisti ir pietus, nieko tokio."

"Tau nebūtina piešti dabar su visais.  Gali daryti tai, ką nori, ir nesvarbu, kad man dėl to bus daug nepatogumų. "

"Dar nori tęsti žaidimus? Gerai. Pašauk mane kai baigsi žaisti, jeigu norėsi valytis dantis."




ATSIRIBOJĘS STILIUS.

 "Man nerūpi, kur tu eini ir ką tu darai"

Toks auklėjimas dažniausiai pasitaiko šeimose, kuriose yra psichinių sutrikimų ar stiprus svaigalų vartojimas. Tėvams nerūpi, ką veikia jų vaikai, nenustato jokių ribų, nereaguoja į vaiko poreikius, nerodo meilės. Vaikai būna pasyvūs, vengiantys kontakto. Toks atsiribojimas sukelia vaikui elgesio ir psichikos sutrikimų ne tik vaikystėje, bet ir vėliau gyvenime. 



AUTORITARINIS ( DIKTATORIŠKAS ) STILIUS. 

"Todėl, nes aš taip pasakiau!"

"Skaičiuoju iki trijų, ir jeigu nenustosi spardytis, išmesiu šituos žaislus"

"Man neįdomu, kad tu išalkai, nes dabar dar  ne laikas valgyti. Maistas bus po dviejų valandų, tuomet ir gausi valgyti. "

"Dabar metas piešti, todėl privalai baigti visus kitus darbus ir ateiti piešti."

"Laikas baigti žaisti, nes reikia eiti valytis dantis. Nustok ožiuotis ir tučtuojau padėk visus žaislus į vietą."

Autoritarinis stilius pasižymi griežtomis suaugusiojo taisyklėmis ir vienintele bei teisinga nuomone atlikti reikiamą veiksmą. Į vaiko nuomonę ar situaciją nėra atsižvelgiama. Suaugęs tikisi iš vaiko besąlygiško paklusnumo ir tam naudoja jėgą, grasinimus, bausmes, nesivargindamas paaiškinti situacijos vaikui suprantama kalba. Švelnumo ar meilės nerodoma, viskas paremta griežtumu ir disciplina. 
Kokios to pasekmės?
Ikimokyklinio amžiaus vaikuose toks auklėjimo stilius sukelia dažną blogą nuotaiką ir nusiteikimą, nepasitenkinimo jausmą, nervingumą, tikslo neturėjimą. Mokyklinio amžiaus vaikų kognityviniai ir socialiniai įgūdžiai būna žemesni nei vidutiniai, ar net visai prasti. 
Jaunuoliai, kurie auklėjami diktatoriškai, pasiekia dažniausiai tik vidutinių akademinių gabumų, jiems sunku pasitikėti savo asmeniais sugebėjimais ir priimti sprendimus bei imtis savarankiškos iniciatyvos.


Pabaigai pavyzdys, kaip konkrečioje situacijoje galima elgtis skirtingai, naudojant šių keturių auklėjimo stilių ypatumus:

Susiruošėme eiti į kiemą, bet lauke lyja lietus. Reikia mautis neperšlampamas kelnes, o vaikas to daryti nenori. Kaip elgiesi?
  1. Vaikas dėl manęs gali mautis arba nesimauti tų kelnių, man nerūpi. (ATSIRIBOJĘS)
  2. Paklausi vaiko: ar nori apsimauti šias kelnes? (LAISVASIS)
  3. Pasakysi vaikui: mauniesi kelnes ir jokių atsikalbinėjimų (AUTORITARINIS)
  4. Pasakysi vaikui: Žinau, kad tau nepatinka tos kelnės, bet jas mautis reikia tam, kad nesušlaptum ir galėtum žaisti kieme. (AUTORITETINGAS)


Visi mes puikiai suprantame, kad niekada nieko nebūna tik juodo ar balto, ir atvirkščiai. Todėl ir savęs priskirti į vieną konkretų stalčių, apibrėžiantį auklėjimo stilių, nelabai lengva. Dažniausiai tėvai savyje pastebi miksą - įvairiose situacijose elgiasi labai įvairiai. 
Kalbant apie auklėjimą yra svarbu paminėti ir tai, kad vaiko vystymasis ir elgesys ne visiškai priklauso nuo to, kokiu stiliumi jį auklėja tėvai: vaiko temperamentas, vaiko ir tėvų temperamentų suderinamumas, aplinka bei kiti dalykai sudaro visumą. 
Tačiau labai įdomu pažinti savo auklėjimo stilių bei, reikalui esant, kažką galima pakeisti savo elgesyje tam, kad auklėjimas ir vaiko raida vyktų sklandžiau ir suteiktų pozityvių išgyvenimų. 


Parengta pagal:
www.hyvinkasvatettu.com
Pirjo-Leena Koivunen, "Hyvä päivähoito"


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą