2016 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

AR ĮMANOMA LYGYBĖ TARP LYČIŲ. KĄ SAKO MOKSLAS. 2 DALIS



...Tęsinys...
Anksčiau kultūrinis susiskirstymas socialinėmis rolėmis buvo didžiulis, ir dar šiandien jaučiamas tarp vyrų ir moterų. Praeito šimtmečio pradžioje buvo taikomos griežtos elgesio normos ypač moterims. Mergaitės buvo ugdomos taip, kad švilpavimas yra netinkamas elgesys būtent šiai lyčiai. Už "netinkamą" elgesį buvo klijuojama "pasileidėlės" etikėtė, o šito turėjo būti vengiama visais būdais ir paklusti nustatytoms to meto elgesio normoms. Helsinkio universiteto mokslininkė Pia Olsson tyrime atskleidė, kad anksčiau Suomijoje mergaitės negalėjo nei rodyti grimasų, nei garsiai juoktis. Skardžiabalsės buvo laikomos lengvabūdėmis. Na o gera mergaite buvo laikoma tyli, nuolanki ir sėdinti namie. Berniukai galėjo laisvai judėti ir netgi vartoti svaigalus.
Toks auklėjimas vis dar pastebimas ir šiandien. Nors mergaitės stipriai išsivadavusios iš tokių suvaržymų daug labiau nei berniukai. Kita Suomijos mokslininkė Sari Manninen tyrime nustatė, kad "mergaitiškai" ir " vaikiškai" besielgiančiam berniukui kyla grėsmė būti atstumtam. Mergaitiškam elgesiui priskiriama verkimas, nesugebėjimas apginti savęs, žaidimas su jaunesniais vaikais ir mergaitėmis. Mergaitiškas berniukas parodo baimės jausmą ir yra pasyvus sporte.
Į berniukų fizinę formą jau darželyje ugdytojai kreipia daugiau dėmesio nei į mergaičių ir skatina būti drąsiems. Mokyklose berniukai skatinami žaisti komandinius žaidimus, kur daugiau tarpusavio varžybų.

Šiandien berniukų ir mergaičių galimybės daug lygesnės nei prieš kelis dešimtmečius, kuomet lytys buvo auklėjamos tikslingai ir mokomos skirtingų darbų. Dabar vaikai labai mažai užsiima namų ruoša. O lygių teisių įstatymas reglamentuoja vaikus auklėti lygybės principu. Tačiau skirtumai auklėjime ryškiai matosi, nors ugdytojai patys to ir nemato. Berniukai gauna daugiau dėmesio nei mergaitės. Helsinkio vaikų darželiuose buvo filmuojamos vaikų grupės ir pastebėta, kad mergaitės dažniau giriamos dėl išvaizdos ar gražių drabužių bei suteiktos pagalbos kitiems, o berniukai giriami dėl talentų ir gerai atliktų darbų. Su mergaitėmis daugiau kalbamasi, o berniukams sudaroma daugiau galimybių judriems žaidimams.
Švedijoje filmuojant darželinukų grupę buvo pastebėta, kad berniukams buvo užduoti 69proc. klausimų, į kuriuos atsakyti užtenka vieno žodžio. O mergaitėms 78proc. klausimų, į kuriuos atsakyti reikia keletu žodžiu. 
Taip pat berniukams buvo suteikta daugiau laisvės judriems žaidimams.

Gal reikėtų grąžinti berniukų ir mergaičių atskirų mokyklų ar klasių modelį? Į šį klausimą atsako JAV psichologų asociacijos pirmininkė, profesorė Diane Halpern: kad nors ir pastebėta, jog kai kurias užduotis lytys atlieka skirtingai, tai nėra svarus pagrindas suskirstyti mokinius pagal lytis. Individualaus vaiko negalima vertinti pagal vienokius ar kitokius vidurkius ( šiuo atveju lyčių). Svarbu paminėti tai, jog protiniai ir emociniai sugebėjimai skiriasi žymiai daugiau tarp tos pačios lyties atstovų nei tarp dviejų lyčių apskritai.
Tyrimai atskleidžia, kad mokymasis atskirose berniukų ir mergaičių mokyklose ar klasėse neduoda jokios naudos. Pvz. Pietų Korėjoje mokiniai atsitiktinai patenka arba į bendras, arba į atskiras mokyklas, ir mokymosi rezultatai būna vienodi. O Dubajuje matomas skirtumas - bendrose mokyklose mokinių rezultatai geresni.
Nustatyta, kad konkretiems pavieniams atvejams t.y. vaikams atskiros mokyklos neduoda naudos. Jei jis gabus, tai rezultatai geri visur. Diane Helpern pabrėžia, kad suskirstymas tik didina lyčių stereotipus.


LYČIŲ LYGYBĖ SUTEIKIA VIENODAS GALIMYBES VISIEMS.  Neutralus ugdymas jau seniai skatinamas Suomijos švietimo sistemoje. Pagrindinė idėja ta, kad kiekvienas vaikas ugdomas kaip individualus žmogus, o ne tam tikros lyties atstovas. Siekiant lyčių lygybės kai kurie tėvai netgi duoda vaikui nenusakomos lyties vardą, rengia neutralių spalvų drabužiais bei kartais tiesiog tyčia slepia nuo visuomenės vaiko lytį.

Tačiau tikrovėje absoliučiai neutralus lyčių ugdymas yra neįmanomas, nes nepaisant individualumo,  kiekvienas žmogus yra genų kūrinys, priklausomas nuo lyties ir kultūros. Neurobiologės Lise Eliot teigimu, berniukai ir mergaitės yra skirtingi ir lytis yra labai reikšminga. Jeigu į lytį nekreipsime dėmesio, tai gali nuvesti į kraštutinumus, kai lyties įtaką tiesiog imsime neigti.
Šiuolaikiniai mokslininkai siūlo lyčių neutralumo terminą ugdyme keisti į lyčių sensityvinį arba atsižvelgiantį į lytis ugdymą.  Tai reiškia, kad ugdytojai turi apgalvotai ir kryptingai įvertinti ir pateikti vaikams GALIMĄ lyties poveikį vaiko gyvenime. Buitinius berniukų ir mergaičių skirtumus būtina pastebėti ir iškelti diskusijai tam, kad išvengti lyties stereotipų ir nepagrįstų lyties sureikšminimų. Taip mano pedagogikos profesorė Eija Syrjanen ir didaktikos lektorė Tiina Kujala. 

Yra daugybė būdų stiprinti mergaičių fizinius, matematinius, konkurencingumo, erdvinio orientavimosi sugebėjimus taip pat kaip ir berniukų literatūrinius, socialinius sugebėjimus, empatiją. Taip teigia Lise Eliot, pridurdama, kad mažas skirtumas tarp berniukų ir mergaičių virs dideliu, jeigu mes jį tokį darysime ir akcentuosime.

Na ir pabaigai galime užduoti klausimą, kodėl nereikia didinti lyčių skirtumo? Ir apskritai kokia viso šio reikalo esmė? Grįžkime atgal į pavyzdį apie matematiką ir literatūrą. 
Matematika yra neatskiriama technikos dalis. O technikos pagalba galima veiksmingai įtakoti ir keisti pasaulį. Būtent  noras keisti pasaulį skatina moteris rinktis profesijas. Taip pat jos nori savo darbu padėti kitiems. Tą parodė amerikiečių tyrimai. Tyrimuose paaiškėjo ir tai, kad moterys nelabai tiki, kad tai jos gali pasiekti per technikos ir matematikos sritis. 
Matematika yra labai svarbus mokslas begalėje sričių, taip pat ir humanitarinių mokslų tyrimuose. Daugybė profesijų taip pat reikalauja gerų matematinių įgudžių. Jeigu nepagrįsta baimė ir stereotipinis požiūris "atbaido" mergaites nuo matematikos studijų ir profesijų, tai didžiulė žala joms ir visai  visuomenei. Berniukai taip pat daug netenka, jeigu neskaito knygų vien dėl to, kad "berniukai neskaito", ir smarkiai atsilieka nuo skaitančių bendraamžių.
Skaitymas labai svarbus smegenų vystymuisi, ir televizija ar tiesiog pokalbiai to neatstos. Taip teigia profesorė Anne Cunningham iš Berklio universiteto ir Keith Stanovich iš Toronto universiteto. Jų atliktuose tyrimuose paaiškėjo, kad skaitymas žymiai padidina žodyną ir visapusį išprusimą bet kokiame amžiuje ir netgi tiems, kurių protiniai sugebėjimai nėra patys aukščiausi. 
Todėl būtina abi lytis vienodai skatinti tiek matematikai, tiek ir literatūrai. Lise Eliot žodžiais tariant, šiuolaikinis pasaulis labiau net bet kada anksčiau reikalauja iš abiejų lyčių vis daugiau ir daugiau. Ir kiekvienas nepriklausomai nuo lyties turi teisę vystytis ir tobulėti be jokių ribų.



2 komentarai: